ŽRVVG – daugeliui sunkiai iššifruojamas trumpinys, pasiklydęs tarp kitų vietos veiklos grupių (VVG). Tai vietos veiklos grupės, kurios bendrai veiklai suburia vietos valdžios, bendruomenių ir verslo atstovus. Pirmosios šifro raidės – žuvininkystės regionas. Tokių grupių tikslas, bendradarbiaujant vietos gyventojams, verslui ir valdžiai, efektyviau įgyvendinti iniciatyvas, stiprinančias vietos gyventojų socialinį, ekonominį aktyvumą, didinančias užimtumą, skatinančias verslo plėtrą. Žinoma, vienijantis raktažodis – žuvis. Taigi visos iniciatyvos turi būti susijusios su žvejyba ar akvakultūra. O dar paprasčiau tariant: žuvies kelias nuo ežero ar tvenkinio iki žuvies valgytojo.
Jungia keturias savivaldybes
Viena stipriausių ŽRVVG Lietuvoje – „Vilkauda“ – žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, veikianti keturių savivaldybių teritorijose: Elektrėnų, Molėtų, Šalčininkų, Vilniaus rajono. Kaip pasakoja ŽRVVG „Vilkauda“ valdybos pirmininkas Algimantas Gylys, „Vilkauda“ nėra naujokė vietos veiklos grupių tinkle – dirbama nuo 2008–ųjų. Įgauta patirtis, užsitarnautas patikimo partnerio vardas skatina jungtis savivaldybes dirbti kartu ir jau netrukus prasidėsiančiame naujame finansavimo laikotarpyje.
„Vilkauda“ yra viena iš lyderių Lietuvoje ne tik dėl sėkmingai įgyvendinamų vietos projektų, bet ir dėl teikiamų siūlymų, kaip efektyviau panaudoti iš ES gaunamas lėšas darbo vietų kūrimui, inovacijų žuvininkystės ūkiuose diegimui.
Marina Gylienė, vadovaujanti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, yra įsitikinusi, kad verslo dalyvavimas projektuose yra naudingas ne tik pačiam verslui, bet ir vietos bendruomenėms. Tą pačią mintį patvirtina ir UAB „Bartžuvė“ vadovas Karolis Panasenka, teigiantis, kad žuvininkystės ūkiai, nežiūrint projektuose keliamų reikalavimų, administravimo sunkumų, yra naudingi ir verslui, ir vietos žmonėms – juk įgyvendinant projektus kuriamos darbo vietos.
Karpiai tarsi lietuviški paršiukai
Viena pagrindinių akvakultūros įmonių veiklų – telkinių įžuvinimas. Ūkiai naršina ir augina tiek tvenkiniams, tiek ežerams įžuvinti skirtas žuvis. Specialistai ne tik į vietą atveža įžuvinimo medžiagą, bet ir konsultuoja ligų prevencijos, pašarų naudojimo, tvenkinių formavimo ir kitais klausimais.
Uždraudus prekybą gyva žuvimi, ūkiams mažiau rūpesčių, bet ar patenkintas tuo vartotojas, ypač vyresnio amžiaus, klausimas. Mat vyresni žmonės įsitikinę, kad ant ledo pagulėjusios žuvies kokybė galimai prastesnė. Vis tik akvakultūros produktų perspektyva ir sėkme žuvininkystės ūkių savininkai neabejoja. „Mes auginame tikrai gerą produktą, ekologišką. Jūroje žuvies mažėja, verslinė žvejyba draudžiama, o mūsų auginami karpiai tarsi lietuviški paršiukai, – juokauja A.Gylys ir pasakoja, – juk karpis nuo rudens iki pavasario net nesimaitina, belieka tik įsivaizduoti, kaip žuvis išsivalo. Tai tvarus produktas, kurį drąsiai galima įtraukti ir į vaikų meniu.“
Kalbinami apie ateitį, ūkių savininkai pabrėžia, kad vienos pagrindinių problemų – energetiniai resursai, ligos. Ypač sudėtinga dėl ligų, juk tam veterinarai specialiai neruošiami, trūksta mokslinių tyrimų. Žinoma, ūkių veiklos sėkmei reikšmės turi ir oro sąlygos.
Augina žuvis ne tik žuvinimui, bet ir pramogai
Žuvininkystės ūkiai augina žuvis ne tik žuvinimui, bet ir pramogai. Ūkiuose priimami svečiai, siūloma pramoginė žvejyba. Jei nepavyksta prisivilioti žuvų ežere, tai tvenkiny – laimikis garantuotas.
Į klausimą, ar reikia sukalbėti kokią maldelę, kad kibtų, Vilniaus rajone esančio UAB „Arvydai“ žuvininkystės ūkio vadovas Adomas Banikonis sako, kad specialių maldų nėra, bet patarlė: kaip šauksi, taip atsilieps – tikrai galioja: jei tu su gamta draugiškai, tai ir gamta skoloj neliks. O pramogai ūkiai tikrai turi ką pasiūlyti ir profesionalams, kurie gali pagauti karpį nuo 5 iki 20 kg, vadovaudamiesi principu „pagavai – paleisk“, ir mėgėjams.
Tvenkiniai įžuvinti plėšriomis žuvimis. Pasirodo, galima netgi poledinė žūklė! Akvakultūros ūkiuose įrengtos pavėsinės, pasirūpinta nežvejojančiais šeimos nariais: žaidimų aukštelės vaikams, sporto zonos.
Nuo prūdo iki bliūdo: receptas
Taigi atrodytų, o kam jungtis į ŽRVVG, kai viskas žuvininkystės ūkiuose ir taip sklandžiai vyksta. Matyt, tiek galimybių verslo plėtrai, įvairinant ekonomines veiklas, ūkiai neturėtų, jei ne per VVG gaunamos investicijos, leidžiančios išlikti konkurencingiems, investuojant į naujas technologijas, įrangą, dirbančiųjų kvalifikaciją.
Nereikia pamiršti, kad nuošaly nelieka ir vietos bendruomenių poreikiai: investuojama į infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Mindūnuose, Molėtų rajone, įgyvendinant ŽRVVG projektus, turistų džiaugsmui Baltųjų Lakajų ežere plaukioja katamaranas, įrengtas pantoninis lieptas, pavėsinės, pastatyta lauko krosnis. Ne kam kitam – ogi žuviai kepti. Taip ir sukasi ratas, vaizdžiai sakant: nuo prūdo iki bliūdo.
O šventiniam stalui per artėjančias šventes, matyt, ne vienas ruošime karpį. Mindūnų kaimo bendruomenės šeimininkė, garsėjanti verdama žuviene, Irena Jurgelianec sako, kad receptas paprastas – išvalai žuvį, supjaustai juostelėmis, druskos, pipirų, apvolioji miltuose ir į gerai įkaitintą keptuvę. Kepti, kol gražiai apskrus. Kam norisi padažo – irgi paprasta: pakepinti svogūnai su grietine. Kas nepasninkauja ir mėgsta, gali pasispirginti spirgučių. Skanaus!
