Preliminariais ministerijos duomenimis, ūkininkai dėl liūčių patyrė apie 40 mln. eurų nuostolių, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, jog jie gali siekti apie 180 mln. eurų.
„Tikimės, kad ekstremali situacija bus paskelbta visoje Lietuvoje, nes pagal metodiką tai būtų leidžiama padaryti“, – prieš susitikimą su nuo liūčių nukentėjusių savivaldybių merais žurnalistams sakė Bronius Markauskas.
Pasak jo, Žemės ūkio ministerija šią savaitę dėl paramos ūkininkams planavo kreiptis į Europos Komisiją (EK), tačiau dabar tai daryti numatoma kitą savaitę.
„Yra nuspręsta laukti pirmadienio, kai, tikimės, kad bus paskelbta ekstremali situacija visoje Lietuvoje, ir tai būtų dar vienas pagrindas tikėtis, kad gali būti kažkokia subsidija, nors šiuo atveju nesu didelis optimistas. Dabar kreiptis apsisprendusios Lietuva ir Latvija, dar mąsto apie tai Estija ir Suomija. Kuo daugiau valstybių, tuo didesnė tikimybė“, – tvirtino žemės ūkio ministras.
B.Markausko žodžiais, šiuo metu reikėtų pakeisti force majeure pažymų, kurios yra papildomas dokumentas bankams arba supirkėjams, ūkininkams prašant netaikyti baudų už įsipareigojimų nevykdymą, išdavimo metodiką, tačiau jis nemato problemos, kad jas išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis teigia, kad tokias pažymas turėtų išduoti rajonų savivaldybės.
„Reikia skubos tvarka keisti įstatymą ir Vyriausybės nutarimą, kad ekstremalias situacijas ir force majeure galėtų skelbti rajonų savivaldybės. Dabar skelbia Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – tai labai blogai. Kai išduoda tik viena institucija, tai gali pasidaryti didelės eilės ir išleidžiami dideli pinigai“, – žurnalistams tvirtino J.Sviderskis.
Anot jo, ūkininkai nėra apsidraudę nuo ilgalaikių liūčių, nes draudimo bendrovės neteikia tokios paslaugos.
„Nuo šito niekas nėra apsidraudęs. Nuo krušos, audros ar stichinės nelaimės (draudžiama – BNS), bet nuo ilgalaikio lietaus nėra draudimo“, – teigė J.Sviderskis.
B.Markauskas kalbėjo, kad bus svarstoma, kaip užtikrinti, kad ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos dėl gamtos padarytų nuostolių.
„Žemdirbiai turi įsipareigojimus ir šiandien jie daugiausia apie tai kalba. Esant tokiai bėdai, jeigu būtų pritaikytos sankcijos už gautą europinę paramą arba už duotus įsipareigojimus supirkėjams, tai būtų visiškai nelogiška“, – sakė ministras.
Ignalinos rajono meras Henrikas Šiaudinis sakė tikįs, jog grūdų augintojams bus suteikta parama, nes kitu atveju jie gali bankrutuoti.
„Vakarų Lietuva nusikūlė gana gerai ir ten drėgmės pertekliaus nebuvo. Mūsų kraštas nuo liepos mėnesio yra paskandintas. Tikimės, kad bus kažkokia parama, bent grūdininkams, nes jie turi įsipareigojimus bankams už techniką, sėklas ir trąšas. Jie neišgyvens“, – žurnalistams kalbėjo H.Šiaudinis.
Jo duomenimis, Ignalinos rajone iki šiol nukulta apie 7 tūkst. hektarų javų iš 15 tūkst. ha – likę javai tikriausiai bus prarasti, nes jų neįmanoma nukulti.
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad preliminarūs nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų. Tačiau Žemės ūkio rūmų duomenimis, grūdų augintojai galėjo patirti iki 125,2 mln. eurų, o daržovių – iki 55,2 mln. eurų nuostolių.
Rūmų direktorius Sigitas Dimaitis BNS aiškino, kad toks skirtumas galėjo atsirasti, nes rūmai duomenis surinko iš daugiau savivaldybių.
Ekstremali situacija dėl liūčių šiuo metu paskelbta 11-oje – Rokiškio, Panevėžio, Šilutės, Kupiškio, Pasvalio, Kretingos, Pagėgių, Jonavos, Širvintų, Tauragės ir Utenos – savivaldybių.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį ketina nagrinėti liūčių padarinius žemės ūkiui ir spręsti, ar visoje šalyje paskelbti ekstremalią situaciją.
