400 hektarų grūdinių kultūrų sėklai auginantis ūkininkas Petras Šimkus į laukus išvažiavo tik dabar, ir, sako, dėl šlapios dirvos patręšiantis trečdalį laukų. Jis prisipažįsta paskubėjęs trąšų prisipirkti.
„Azotinių trąšų kainos tos pačios, bet kalinės ir fosforinės trąšos šiuo metu yra pigesnės. Ne visada reikia skubėti perkant“, – pabrėžia P. Šimkus, Panevėžio rajono ūkininkas.
Trąšų gamintojai sako per metus parduodantys iki 750 tūkst. tonų įvairių trąšų. Populiariausios – amonio salietros: esą kainų nedidinę, nes ūkininkų sandėliuose ir taip sukaupta šios produkcijos atsargų. Tik stebintys skystų trąšų paklausos augimą – jų parduodama apie 10–15 procentų.
„Truputėlį keičiasi pats trąšų naudojimas. Atsiranda naujų trąšų iš Vakarų, ypač iš Skandinavijos šalių. Naudojamos skystos trąšos bei trąšos su siera. Skystų trąšų mes daug gaminame, pardavimai auga, nes ūkininkai jaučia naudą: geresnis būna derlius lyginant su biriomis trąšomis“, – aiškina bendrovės „Agrochema“ generalinis direktorius Mindaugas Balkus.
Pasak gamintojų, ūkininkai išmoko planuoti, todėl trąšų pavasarį nepritrūksiantys. Per krizę aktyvesni tapo ir sodininkai bei daržininkai mėgėjai.
„Prieš 2–3 metus pastebėjome, kad atsigavo sodininkai ir daržininkai. Padidėjo smulkių fasuotų trąšų pardavimai“, – pastebi M. Balkus.
Kiti trąšų gamintojai sako, kad atėjus krizei buvo priversti mažinti kai kurių kainas.
„Lietuvoje truputį didėja pirkimas. Šiemet bus panašiai kaip pernai, nes žemdirbiai daugiau pinigų turi. Krizės metu kainos nukrito tris kartus, o dabar jos truputį mažesnės kaip pernai“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė bendrovės „Eurochem Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Beveik visa įmonės produkcija eksportuojama į 40 šalių. Pagrindiniai konkurentai – Marokas, Saudo Arabija, Kinija, Rusija, JAV.
