„Šiuo metu AKM protrūkiai nustatomi pietinėje Lietuvos dalyje, tačiau grėsmė išlieka visai mūsų šalies teritorijai, iki pat šiaurinių ir vakarinių rajonų. Šios ligos plitimo tendencijos rodo, kad jei AKM atvejai nustatomi laukinėje faunoje, šiltuoju metų laiku tuose rajonuose dažniau registruojami ligos protrūkiai ir kiaulių laikymo vietose. Be abejo, protrūkių tikimybė didesnė tose vietovėse, kuriose auginama daugiau kiaulių. Deja, ne visi gyventojai suvokia, kad biologinio saugumo taisyklės skirtos apsaugoti gyvulius nuo šios ligos, o ne veterinarijos gydytojų užgaidos. Ūkininkai vis dar neįpranta saugoti savo ūkinių gyvūnų, augina juos taip, kaip iki AKM atsiradimo mūsų šalyje“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.
Lietuvoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai ūkininkas augino kiaules neregistravęs ir joms nugaišus nuo AKM, bandė slapta užkasti. Sukapotą užkrėstą skerdeną jis išvežė į pamiškėje iškastą duobę, taip sukeldamas didelę grėsmę kitiems kiaulių augintojams bei laukinei faunai. Savaitę prieš šį įvykį kitoje gyvenvietės pusėje, pamiškėje buvo rasta tiesiog išmesta kiaulės gaišena, kuriai taip pat buvo diagnozuotas AKM. Toks elgesys rodo nusikalstamą abejingumą laukinei faunai, savo ir kitų gyventojų gerovei. Šis ūkininkas patyrė labai didelių nuostolių, jam be išgaišintų kiaulių, reikės padengti tyrimų ir ligos židinio likvidavimo išlaidas.
Nuo šių metų pradžios AKM virusas užregistruotas aštuoniuose Lietuvos ūkiuose, kur dėl ligos sunaikintos 74 kiaulės.
Šių metų liepos 5 d. AKM nustatytas Latvijos ūkyje, kuriame augintos 52 kiaulės.
Lietuvos laukinėje faunoje šiais metais AKM yra nustatytas 479 šernams (338 nugaišusiems ir 141 sumedžiotam).
