Iki 2024 m. gruodžio 31 dienos dar galima teikti paraiškas paramai trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymui: pasinaudoti bendradarbiavimo galimybe gali smulkūs ir vidutiniai ūkiai, produkcijos gamintojai ar perdirbėjai bei su šios produkcijos realizavimu susiję grandinės dalyviai.
Ūkio subjektai, norintys kurti ir vystyti trumpąsias tiekimo grandines, kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“.
Su paramos pagalba galima plėsti asortimentą, tobulinti produktų apdorojimo, perdirbimo, realizavimo būdus ar net steigti žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklus, logistikos centrus. Apie tai plačiau papasakojo Nomeda Padvaiskaitė, ES reikalų ir paramos politikos departamento programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.
Tik mažiems ir vidutiniams ūkiams
Dabar veikia trys trumpųjų maisto tiekimo grandinių paramos modeliai. Pirmasis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas. Šiam modeliui galima tikėtis iki 150 000 eurų paramos. Antrasis modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu. Parama – iki 250 000 eurų. Trečiasis modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas – iki 1,5 milijono eurų paramos.
Teikti paraiškas galima iki pat metų pabaigos. Taip pat pabrėžtina, kad visokeriopą dėmesį ir paramą trumposioms maisto tiekimo grandinėms numatoma teikti ir jas vystyti ateityje. Parama orientuota tik į smulkius ir vidutinius ūkius, o iki produkcijos pirkėjo gali būti tik vienas tarpininkas. Viskas, kas užauginta kuo arčiau ir suvartota kuo greičiau – tas turi didžiausią pridėtinę vertę tiek ūkininkui, o sveikatos požiūriu – vartotojui.
Viskas, kas užauginta kuo arčiau ir suvartota kuo greičiau – tas turi didžiausią pridėtinę vertę tiek ūkininkui, o sveikatos požiūriu – vartotojui.
Šiuo metu Lietuvoje paramos trumposioms grandinėms yra paprašę 34 projektai. Viename projekte turi dalyvauti– mažiausiai du dalyviai. Iš tiesų trumpųjų grandinių yra žymiai daugiau, tačiau ne visi jų dalyviai dalyvauja ar pakankamai gerai žino apie paramą.
„Mes pastebėjome, kad yra tokių ūkių, kurių veikla visiškai atitinka trumposios tiekimo grandinės standartus, tačiau jie paramos nėra paprašę. Tiesiai iš ūkių produktai daug kur tiekiami tiesiogiai vartotojui. Teko sutikti ūkininką, kuris prisipažino nieko negirdėjęs apie paramą trumposioms grandinėms, nors gavo padėką už trumpųjų grandinių kūrimą rajone – tiekė produktus vietiniam darželiui. Iš tiesų yra labai svarbu vieniems kitus rasti, todėl sukūrėme internetinę svetainę www.maistograndine.lt – tai nėra elektroninė parduotuvė, o tiesiog bendradarbiavimui skirta kontaktų bazė, kur nuolat papildomas tiekėjų ir pirkėjų sąrašas. Tikime, kad taip bus lengviau visiems rasti ryšius ir plėtoti verslą bei idėją. Taip pat ten galima rasti reikiamų dokumentų šablonus“, – atskleidė N. Padvaiskaitė.
Visi svarbūs
Pašnekovė pažymi, kad šiai dienai Lietuvoje bene didžiausios šviežio bei kokybiško maisto gerbėjos yra jaunos moterys, turinčios vaikų. Joms rūpi, kuo maitina savo vaikus: „Reikia suvokti, kad visi trumpųjų grandinių dalyviai yra labai svarbūs. Nuo vartotojų suvokimo iš esmės priklauso, ar tokie tiekimo principai veiks. Ko vartotojas ieško – kokybės, sveikatos? O gal jis renkasi akciją – mažiausią kainą? Turime suvokti, kad kokybiškas bei sveikas produktas niekada nebus pigiausias.“
Esama jau nemažai puikių pavyzdžių, kuomet ūkiai savo produkciją tiekia tiesiai ugdymo įstaigoms.
Natūralu, kad vienas geresnių ir tradicinis trumpųjų tiekimo grandinių pavyzdžių yra turgus, kur ūkininkai realizuoja savo produkciją – parduoda juos tiesiai į rankas. Tokia prekyba sparčiai populiarėja ir vystosi didesniuose miestuose. Kartais produkcijos galima nusipirkti tiesiog užsukus pas ūkininkus. Esama jau nemažai puikių pavyzdžių, kuomet ūkiai savo produkciją tiekia tiesiai ugdymo įstaigoms, t. y išdrįsta bendradarbiauti ir vykdyti nesudėtingus viešuosius maisto pirkimus su vaikų darželiais, mokyklomis.
Taip pat natūralu, kad keliems mažiems ūkiams daug labiau apsimoka statyti vieną produkcijos sandėlį, o ne kiekvienam atskirą. Kartais tokiems ūkiams reikia vieno prekybinio autobusiuko, o ne kelių atskirų. Tokia kooperacija, neperauganti į pramoninį lygį, taip pat remiama ir skatinama.
Danija – sektinas pavyzdys
N. Padvaiskaitė priminė, kad šiuo metu vienas Ukmergės darželis jau išleido pirmąją auklėtinių laidą, kuri visą laiką buvo maitinama ekologiškai. Tikimasi, kad greitu laiku bus atlikti tyrimai, kiek naudos vaiko sveikatai teikia būtent tokia mityba. Šiuo metu šalyje oficialiai yra apie 70 vaikų darželių, kurie tiekia ekologišką maitinimą.
Vartotojas turėtų keisti požiūrį į vartojimą. Geriau mažiau, bet kokybiškai, sveikai.
Tiesa, turime ir ne taip džiuginančios statistikos – tik nedidelė dalis visų vartotojų linkę pirkti ir vartoti ekologiškus bei šviežius produktus iš trumpųjų grandinių. Danijoje tai daro apie penktadalis visuomenės. Tikimasi, kad parama bus veiksminga ir Lietuvoje, o sveiko bei šviežio maisto vartotojų bus vis daugiau.
Danijos pavyzdys rodo, kad tikrai yra kur tobulėti. „Produkcijos gamintojai įprastai tvirtina, kad jie gali išauginti ir pagaminti produkcijos kone kiekvienam. Gal neturime pardavėjų? Tikrosios priežastys slypi pačioje visuomenėje. Gamintojui reikia tobulinti produkciją, jos pateikimą ir tiekimą, o vartotojas turėtų keisti požiūrį į vartojimą. Geriau mažiau, bet kokybiškai, sveikai“, – konstatavo N. Padvaiskaitė.
Pašnekovė pastebėjo ir gerų tendencijų – žmonės vis dažniau žiūri į produkto maistinę vertę. Mityba palaipsniui darosi svarbi: „Pakeisti mitybos ir maisto pirkimo įpročius nėra taip lengva. Kol kas mūsų vartojimo stigma – kuo pigiau, kuo geresnė akcija! Mūsų reklama dažnai paremta nuolaidomis, pigiausiomis valandomis. O juk svarbiausia – mūsų visų sveikata“.