Ministerija skatina trumpąsias maisto tiekimo grandines
Paklaustas, kaip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina trumpąsias maisto tiekimo grandines, R.Gorbačiovas nurodė, kad priemonių yra įvairių — tai, visų pirma, finansinė parama, darbo užmokesčio kompensacijos pardavinėjantiems žemės ūkio ir maisto produktus, o taip pat transportavimo išlaidų ir prekyvietės nuomos finansavimas.
„Ūkininkai, siekiantys kurti trumpąją maisto tiekimo grandinę, gali gauti 120 tūkst. eurų paramą vienam projektui. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ buvo teikiamos nuo kovo kovo 16 d. iki iki liepos 10 d.
Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1,88 mln. eurų paramos lėšų. Svarbu tai, kad paramos paraišką pareiškėjas privalo teikti su partneriais. Parama bus suteikta mažųjų ir vidutinių ūkio subjektų bendradarbiavimui“, — paaiškino jis.
Pašnekovas pastebėjo, kad norinčiųjų kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines bei sulaukti ministerijos paramos nuolat daugėja. Pernai sulaukta 16 paraiškų, iš kurių didžioji dalis — net 11 — buvo patvirtintos. Šiemet šis skaičius išaugo iki 27.
Trumposios grandinės — kokybiško maisto garantas
Kodėl apskritai trumposios grandinės yra vertybė, paklausite? 15min kalbinta VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros“ Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus specialistė Vaiva Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad mitybos specialistai nurodo, jog sveikatai palankiausia ir vertingiausia yra tai, kas auga čia pat, mūsų krašte.
„Mano nuomone, — pridūrė, — vietos ūkininkų užauginta produkcija, kuri parduodama be tarpininkų — tiesiai iš ūkio — yra tikresnė, nei atvežta iš Ispanijos ar dar toliau.
Mes kiekvienas galime palaikyti savo šalies smulkiuosius ūkininkus — trumpųjų tiekimo grandinių dalyvius.
Be to, manau, kad smulkaus verslo užauginta ar pagaminta produkcija yra aukštesnės kokybės nei masinės gamybos produktas. Smulkių gamintojų produktai yra išskirtiniai ir unikalūs, pagaminti su meile. Kiekvienas jų yra lyg meno kūrinys.“
Kaip paaiškino pašnekovė, prekiaujant be tarpininkų užtikrinama, kad produkcija nebus maišoma — garantuojamas atsekamumas ir kokybė. Paprastai kalbant, vartotojai gauna sveikesnį, vertingesnį maistą, kurį perkant, beje, nereikia papildomai mokėti dar ir tarpininkui.
„Mes kiekvienas galime palaikyti savo šalies smulkiuosius ūkininkus — trumpųjų tiekimo grandinių dalyvius. Galime patys užsukti „ekonominę grandinę“, dažniau rinkdamiesi vietos produktus, o ne atvežtinius. Pradėkime kiekvienas nuo savęs mažais žingsneliais, pvz. stalo vandenį gardinkime ne citrina, bet svarainiu, ar raudonųjų serbentų uogomis, kurios atrodys ne ką prasčiau, o skoniu net pralenks citrusinį vandenį“, — patarė Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus specialistė.
Beje, trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai yra tobulas pasirinkimas tiems, kurie nori žinoti, kas slypi už produkto pavadinimo: kaip auginama ir gaminama, kokia filosofija vadovaujasi šeimininkas.
Jokių tarpininkų!
15min paprašyta daugiau papasakoti apie iniciatyvą „Kaimas į namus“, V.Petrauskienė paaiškino, kad čia skelbiasi smulkūs ūkininkai ir gamintojai, kurie gamina nedideliais kiekiais. Tai ūkininkai, kurie daugiau laiko skiria savo produkcijos gamybai, o ne rinkodarai ar prekybai, todėl tinklalapis padeda realizuoti produkciją, arba dar tiksliau — tai būdas informuoti vartotoją apie galimybę vieną ar kitą produktą nusipirkti tiesiai iš ūkio.
„Tarpininkų nebuvimas, — kalbėjo ji, — užtikrina, kad produkciją gausite šviežią, ji nebus „pagulėjusi“ sandėlyje. Be to, ji bus tikrai iš to ūkio, iš kur ir užsisakėte. Ar užtikrinama kokybė? Nei vienas ūkininkas, ypač smulkus, nenori prarasti kliento, tad tikrai supuvusio svogūno nedės ir 100 g nenusuks. Dar turbūt ir viršsvorį supakuos. Na, o jeigu taip atsitiktų, kad produkcija netenkintų — tai vartotojas tikslai žinos, kuriam ūkininkui reikšti priekaištus ar daugiau nebendrauti.“
Pašnekovė prisiminė, kad tinklalapis veikia jau daugiau kaip septynerius metus, o startavo jis su šūkiu padėti šalies smulkiesiems ūkininkams bei gamintojams, bandant sukurti vartotojų bendruomenes, kurios užsakytų didesnius kiekius. Tikėtasi, kad tai padės sutaupyti logistikai.
Karantino metu — rekordinis lankytojų skaičius
Ar idėja pasiteisino? Anot pašnekovės, karantinas išmokė, kad sėkmingai apsipirkti galima nė neišeinant iš namų: „Šalyje paskelbus karantiną, „Kaimas į namus“ mušė visų laikų lankomumo rekordus. Tačiau pastebėjome, kad nemažai lankytojų nepakankamai žino apie šio virtualaus turgaus veikimo principus. Reikia atkreipti dėmesį, kad produkcija yra tiekiama vietos ūkininkų ir nedidelių ūkių savininkų. Tad nenuostabu, kad pvz., šviežios uogos ar daržovės yra sezoniniai produktai.“
Tinklalapis, paaiškino ji, orientuotas į žmonių grupę, kuriai patinka sukinėtis po mažas individualias parduotuvėles, pirkti turguje ir rinktis ne masinės gamybos, o tik išskirtinius produktus, kurie prieš patekdami ant stalo neapkeliavo pusės pasaulio.
„Kai kam atrodo, jog žymiai patogiau yra susimesti visus reikalingus produktus į vieną krepšelį, atsiskaityti mokėjimo kortele kaip paprastai daroma elektroninėje parduotuvėje. Tik tai nėra elektroninė parduotuvė. Jei norite greitai nusipirkti visko po truputėlį iš vieno pardavėjo – vargu ar tai pavyks. Tačiau iš kiekvieno po vieną ar keletą produktų — taip“, — paaiškino.
V.Petrauskienė atskleidė, kad kai kurie prekeiviai platformos pagalba jau užsiaugino savo vartotojus, kiti — dar tik bando. Pasak jos, vienus motyvuoja, kad gaunami produktai yra sveiki ir švieži, antriems — svarbus bendravimas su ūkininku.
Vienija daugiau kaip 500 ūkininkų
Dar vienas puikus trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdys — mobilūs turgeliai, kuriuos vienas iš pirmųjų vartotojams pasiūlė žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Lietuviško ūkio kokybė“. Prieš daugiau kaip dešimtmetį įsteigta pačių ūkininkų iniciatyva, mobiliųjų ūkininkų turgelių idėja išplito po visą Lietuvą, o šiandien įsigyti lietuviškų, natūralių maisto produktų — pieno, sūrio, varškės, mėsos, daržovių, uogių ir kt. — gali ne tik sostinės, bet ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių gyventojai. Lietuviško ūkio kokybė vienija daugiau kaip 500 ūkininkų, taigi, tikrai yra iš ko rinktis!
Be to, jau kurį laiką kooperatyvas bendradarbiauja su vienu prekybos tinklu, kuriame galima rasti skyrių „Linkėjimai iš kaimo“ — jame prekiaujama pačių smulkiausių ūkininkų produkcija. Taigi, naudą gauna ne tik pirkėjai, kurie įsigyja sveikesnių, natūralių produktų, bet ir ūkininkai, atradę erdvę savirealizacijai, veiklos plėtrai bei tobulėjimui.
