Planuojama, kad 2030 metais Europos Sąjungoje (ES) žuvies ir jūros produktai, užauginti akvakultūroje, sudarys 60 proc. visos suvartojamos produkcijos. Todėl ES tvarios akvakultūros produktų gamybos ir vartojimo strateginė vizija perkelta ir į nacionalinius teisės aktus.
Siekiama, kad būtų išsaugoma kuo daugiau natūralių žuvų išteklių
Siekiama, kad plečiantis akvakultūros sektoriui būtų išsaugoma kuo daugiau natūralių žuvų išteklių, gyventojai aprūpinti įvairiu, vertingu ir šviežiu maistu, pašarų gamyba turėtų kuo mažesnį poveikį gamtai, o sektorius aprūpintų darbu atokių kaimo gyvenviečių žmones.
2022 metų duomenimis, Lietuvoje akvakultūrą plėtojo 67 ūkio subjektai. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų augintojų asociacijos direktorius Rolandas Morkūnas teigia, kad įmonės, tvenkiniuose auginančios žuvis, visada stengėsi sukurti draugiškas aplinkai sąlygas ir savo veiklą vykdyti tvariai, tad neseniai aprašyti tvarios veiklos kriterijai didelių iššūkių nesukėlė.
„Pavyzdžiui, nustatyta, kad akvakultūros ūkiai turi būti draugiški biologinei įvairovei. Bet jau nuo pat verslo pradžios ūkiuose sudaromos sąlygos kurti buveines migruojantiems paukščiams, ropliams, varliagyviams ir pan.“, – sako R. Morkūnas.
Nustatytuose tvarios gamybos kriterijuose skiriamas dėmesys ir žuvų mitybai. Nustatyta, kad pašarai turi būti saugūs, jų sudėtis deklaruota, žuvų mitybai negali būti naudojami pašarų baltymai, pagaminti iš tos pačios rūšies žuvų, tvenkinių akvakultūroje naudojamas natūralus pašaras vandenyje, žuvys negali būti šeriamos genetiškai modifikuotu pašaru ir pan.
Pasak R. Morkūno, apie 70-80 proc. žuvų pašaro Lietuvoje sudaro grūdai, kuriuos akvakultūros įmonės perka iš vietos gamintojų. „Dirbdami trumposios tiekimo grandinės principu remiame žemdirbius, tuo pačiu prisidedame ir prie aplinkos, nes ekologiški pašarai nėra tokie taršūs, kaip atsivežtiniai su žuvų miltais ar aliejumi. Todėl manau, kad šį tvarumo kriterijų sėkmingai įgyvendinsime ir ateityje“.
Dirbdami trumposios tiekimo grandinės principu remiame žemdirbius.
Vystant tvarią akvakultūrą reikės didinti augalėdžių žuvų kiekį, nes tokios žuvys labai naudingos patiems tvenkiniams, jos suvartoja perteklinę augmeniją, dumblius, valo vandenį. Todėl akvakultūros įmonės pasirengusios investuoti į technologijas, kad pačios galėtų veisti plačiakakčius ir amūrus.
Papildomi tvarumo kriterijai taikomi uždarosios akvakultūros sistemoms. Pavyzdžiui, pašarams negali būti naudojama žuvis, turi būti taikomos ligų ir parazitų plitimo mažinimo priemonės, ribojamas patekimas į patalpas, kuriose auginamos žuvys, įrengtos vietos, kuriose darbuotojai galėtų tinkamai dezinfekuoti darbo aprangą ir apavą.
Uždarosios akvakultūros įmonėms taip pat svarbu kontroliuoti vandens suvartojimą ir į aplinką patenkančias medžiagas, todėl gamyboje sunaudotos druskos turi būti šalinamos pagal iš anksto parengtą aprašą.
Akvakultūros sektoriuje pernai dirbo 426 asmenys, iš kurių 75 proc. vyrai, 25 proc. – moterys.
Tvarumo koncepcija įmones įpareigoja laikytis lygiateisiškumo principų darbuotojų atžvilgiu, jų neišnaudoti, žemiausios grandies darbuotojams mokėti ne mažesnį, nei vidutinis visam sektoriui atlyginimas per trejus metus. Taip sukuriama saugi socialinė aplinka netoli akvakultūros įmonių įsikūrusių gyvenviečių gyventojams.
