Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tvarus ūkininkavimas skatinamas papildomomis išmokomis už ekologines sistemas

Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti tiesiogines išmokas. –Už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose be bazinių išmokų ūkininkams dar bus atlyginta papildomai.
Tvarus ūkininkavimas skatinamas papildomomis išmokomis už ekologines sistemas
Tvarus ūkininkavimas skatinamas papildomomis išmokomis už ekologines sistemas / Shutterstock nuotr.

Ekologinės sistemos – savanoriška priemonė pajamoms padidinti

Bendroji žemės ūkio politika 2023–2027 m. orientuota į tvaraus žemės ūkio plėtrą, kuriai skatinti sukurta paramos sąlygų sistema, o viena jos iš dalių yra ekologinės sistemos. „Pagal ekologines sistemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ar kitus privalomus reikalavimus“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėja Rolana Miknevičienė.

Strateginiame plane numatyta 10 ekologinių sistemų, apimančių visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamąją žemę, daugiametes pievas, daugiamečius sodinius), taip pat ir ekologinė sistema, kuria siekiama didinti gyvūnų gerovę.

Dirbantiems žemę skirta kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“ apima 4 gamybines ir 3 negamybines veiklas. Gamybinės veiklos – tai „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės žemdirbystės technologijos“. Negamybinės veiklos – „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.

Kitos ekologinės sistemos yra „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu", „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa", „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis", „Eroduotos žemės keitimas pievomis", „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema", „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas", „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo", „Gyvūnų gerovė", „Ekologinis ūkininkavimas" (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).

Strateginiame plane ekologinėms sistemoms kasmet numatyta skirti 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko.

Gamybinės veiklos. Augalų kaita

Norintiems labiau, nei įpareigoja Valdymo ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimai, saugoti dirvožemį ir gerinti jo kokybę i skirta veikla „Augalų kaita“. Pasirinkęs įgyvendinti šią veiklą, ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai augalai (žaliasis pūdymas). Mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto.

Šiai veiklai 2023–2027 m. numatyta 78,1 mln. eurų.

Išmoka, Eur/ha

57

Mažiausias plotas išmokai gauti, ha

1

Įsipareigojimų laikotarpis, metai

4

Per visą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas. Numatyta išmoka mokama kasmet per visą įsipareigojimų laikotarpį. Paraiškos turi būti teikiamos kasmet.

Tarpiniai pasėliai

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ siekiama paskatinti šalies ūkininkus auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Rinkdamiesi šią veiklą, ūkininkai, tame pačiame plote gali pasirinkti tik vieną iš žemiau pateikiamų trijų veiklų – tarpinių pasėlių per žiemą, įsėlio ar posėlio auginimą.

Auginant tarpinius pasėlius, po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo tenka nenuimti tarpinių augalų derliaus, nenaudoti tarpinių augalų plotų ūkinių gyvūnų ganymui, po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo tarpiniams augalams nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų.

Eil. Nr.

Priemonė

Įsipareigojimai

1.

Tarpiniai pasėliai per žiemą

Daugiametės ankštinės ir varpinės žolės, aliejiniai augalai, ankštiniai augalai, varpiniai javai, facelijos grikiai ar šių grupių augalų mišinys.

Būtina pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.

2.

Įsėlis

Įsėjamas iki birželio 1 d. į pagrindinį pasėlį ir nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo. Įsėlis turi būti matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo iki spalio 1 d., išskyrus atvejus, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuojama ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu iselis@nma.lt ar mobiliąja programėle „NMA agro“ apie tikslią derliaus nuėmimo datą, nuo kurios bus skaičiuojamas įsėlio išlaikymo dirvoje terminas.

3.

Posėlis

Būtina pasėti iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Posėlis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d. išskyrus atvejus, kai NMA informuojama ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar mobiliąja programėle „NMA agro“ apie tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Šiai priemonei per 2023–2027 m. numatyta 139 mln. eurų.

Išmoka, Eur/ha

139

Mažiausias plotas išmokai gauti, ha

1

Įsipareigojimų laikotarpis, metai

1

Sertifikuotos sėklos naudojimas

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatinama ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, didinti ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir atnaujinantys bei persėjantys pievas sertifikuota sėkla. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Per 2023–2027 m. šiai veiklai numatyta 31,7 mln. eurų.

Išmoka, Eur/ha

16

Mažiausias plotas išmokai gauti, ha

0,5

Įsipareigojimų laikotarpis, metai

1

Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos

Siekiantys prisidėti mažinant ŠESD, gerinti dirvožemio būklę nuo 2023 m. galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos).

Taip pat pagal veiklą deklaruotuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB6, t. y. iki kovo 15 d. Šiai veiklai skatinti 2023–2027 m. numatyta 158,1 mln. eurų.

Išmoka, Eur/ha

66

Mažiausias plotas išmokai gauti, ha

1

Įsipareigojimų laikotarpis, metai

1

Negamybinės veiklos

Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami rinktis veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą, pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus įrengti kraštovaizdžio elementus (pvz., ežias, palaukes, vandens apsaugos juostas ir pagriovius, pavienius medžius ir krūmus, jų juostas ar grupes, akmenynus, šakų ar kelmų krūvas, vandens telkinius ar kasmet užmirkstančias vietoves) ir juos tinkamai prižiūrėti: šienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, nearti prie pat šaknų ar po laja, neleisti apaugti sumedėjusia augalija.

Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą – 150 Eur/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 Eur/ha pirmaisiais metais, o už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1329 Eur/ha pirmaisiais metais. Veiklos įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai, paraišką teikiant kasmet.

Pasirinkusieji veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ įsipareigos nuo balandžio1 d. iki birželio 1 d. įsėti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir (ar) nepupinių). Mišinys turi būti pasėtas ne siauresniuose kaip 3 m pločio laukuose. Nuo liepos 15 d. iki spalio 1 d. žolę visame apsėtame plote reikės nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. Išmoka pagal šią veiklą – 180 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Veikla „Daugiamečių žolių juostos“ įpareigojama nuo balandžio1 d. iki birželio 1 d. mėnesiais įsėti žolių mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių pupinių ir (ar) varpinių žolių rūšių. Žolių mišinys turi būti pasėtas ne siauresniuose kaip 3 m pločio laukuose. Nuo liepos 15 iki spalio 1 d. visame šiai veiklai skirtame plote žolę nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. Toje pačioje vietoje daugiametes žoles reikės auginti 3 metus.

Išmoka pagal šią veiklą – 170 Eur/ha kasmet per visą 3 metų įsipareigojimo laikotarpį, kiekvienais metais teikiant paraišką.

Tiek auginant trumpaamžius medinguosius augalus, tiek daugiametes žoles draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir organines trąšas.

Tinkamas paramai plotas išmokai pagal visas tris negamybines veiklas gauti – ne mažiau kaip 0,5 ha, o turintiems iki 10 ha pakaks ir 0,1 ha. Pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ deklaruojami mažiausi atskirų kraštovaizdžio elementų plotai, nustatyti Strateginiame plane.

Kompleksinei ekologinei sistemai, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir efektyvumą, taikoma tokia metodika, kad ūkininkai, norėdami dalyvauti šioje ekologinėje sistemoje, privalės pasirinkti bent 3 veiklas, o mažiausiai viena iš jų turės būti negamybinė veikla, geriausiai atitinkanti ūkio poreikius (pasirinktinai iš veiklų „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, taip pat ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ arba žaliasis pūdymas pagal GAAB8). Šiai negamybinei veiklai reikės skirti ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės. Kitos dvi galės būti gamybinės veiklos (pasirinktinai iš veiklų „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Tausojamosios žemdirbystės technologijos“). Ekologiniai ūkiai turės galimybę dalyvauti ne daugiau kaip dviejose gamybinėse veiklose (išskyrus veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“). Ūkininkų, pasirinkusių dalyvauti tik negamybinėse veiklose, nebus reikalaujama dalyvauti gamybinėse veiklose. Ši metodika netaikoma tiems ūkiams, kuriems netaikomas ir GAAB8 Tai netaikoma ūkiams, deklaruojantiems mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės, taip pat ūkiams, kuriuose daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės yra daugiametės pievos arba žemė naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba ji yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.

ŽŪM nuotr./ŽŪM Logotipas
ŽŪM nuotr./ŽŪM Logotipas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos