Fondas taip pat įspėjo, kad padėtis gali gerokai pablogėti.
„Nuo balandžio mėnesio [ūkio plėtros] perspektyvos gerokai pablogėjo. Pasaulis netrukus gali atsidurti ant pasaulinės recesijos slenksčio, nors po paskutinio nuosmukio praėjo tik dveji metai“, – pareiškė TVF vyriausiasis ekonomistas Pierre-Olivier Gourinchas.
Atnaujintose pasaulio ekonomikos prognozėse, kurios buvo paskelbtos antradienį išleistoje Fondo pasaulio ekonomikos apžvalgoje „World Economic Outlook“, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 metais prognozė sumažinta iki 3,2 proc. ir yra 0,4 procentinio punkto mažesnė negu balandį skelbtas įvertis ir maždaug perpus mažesnė už pernai fiksuotą prieaugį.
Po pernykščio „nedrąsaus atsigavimo“ po pandemijos išprovokuoto nuosmukio pasaulis „2022 metais susidūrė su pokyčiais, kurie, pradėjus reikštis rizikai, tapo vis niūresni“, rašoma apžvalgoje.
Fondas taip pat įspėja apie didėjančią recesijos tikimybę.
„Pandemijos jau susilpnintą pasaulio ekonomiką supurtė keli sukrėtimai“, įskaitant karą Ukrainoje, kuris išprovokavo pasaulinių maisto ir energijos kainų kilimą ir paskatino centrinius bankus smarkiai padidinti palūkanų normas.
Dėl COVID-19 vis skelbiami karantinai ir didėjanti krizė nekilnojamojo turto sektoriuje sutrikdė ekonominį aktyvumą Kinijoje, o agresyvus Federalinio rezervo sistemos (FRS) palūkanų normų didinimas smarkiai lėtina JAV ūkio augimą.
TVF savo apžvalgoje taip pat įspėja, kad su ekonomikos augimo perspektyvomis susijusios „rizikos balansas smarkiai linksta į neigiamą pusę“ ir, jei tokia neigiama rizika pasireikštų, pasaulio ekonomiką galėtų ištikti vienas didžiausių nuosmukių per pastarąją pusę amžiaus.
Kone didžiausią rūpestį kelia karo Ukrainoje pasekmės, įskaitant galimybę, jog Rusija nutrauks savo gamtinių dujų tiekimą Europai, taip pat galimą tolesnį kainų kilimą ir galimą maisto trūkumą dėl karo išprovokuotų grūdų tiekimo sutrikimų, kuris savo ruožtu galėtų sukelti badą.
TVF savo apžvalgoje įspėja, jog „tokie sukrėtimai, jei jie būtų pakankamai sunkūs, galėtų sukelti recesiją, kurią lydėtų didelė ir kylanti infliacija (stagfliaciją)“.
Tokiomis aplinkybėmis pasaulio ekonomikos augimas 2023 metais sulėtėtų iki 2 proc., o nuo 1970 metų lėtesnis pasaulio ekonomikos augimo tempas buvo fiksuotas tik penkis kartus, pažymi Fondas.
Prioritetas – infliacija
Pasak Fondo, pagrindinis politikos formuotojų prioritetas – suvaldyti kainų kilimą, net jei tai skaudžiai atsilieptų jų šalių piliečiams, nes žala, kuri būtų patirta, jei infliacijai būtų leista nevaldomai didėti, būtų kur kas didesnė.
Tinklaraščio įraše apie naująją apžvalgą P.-O. Gourinchas pažymėjo, kad „sinchronizuoti“ žingsniai, kuriuos žengia pagrindiniai centriniai bankai siekdami suvaldyti infliacijos grėsmę, „neturi precedento istorijoje ir jų poveikis turėtų būti skausmingas“.
„Griežtesnė pinigų politika neišvengiamai turės realių ekonominių pasekmių, bet vilkinant jos griežtinimą sunkumai tik didės“, – pareiškė jis.
TVF dabar skaičiuoja, kad infliacija šiemet pasieks 8,3 proc. ir bus beveik 1 procentiniu punktu didesnė negu prognozuota anksčiau, o vien besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse vartotojų kainos gali pašokti 9,5 procento.
Tačiau „dėl tolesnių su pasiūla susijusių maisto ir energijos kainų sukrėtimų dėl karo Ukrainoje bendroji infliacija gali smarkiai padidėti“.
Tai dar stipriau smogtų skurdžioms šalims, kurios mažiausiai geba atlaikyti tokius sukrėtimus ir kuriose maistui išleidžiama didesnė namų ūkių biudžeto dalis.
JAV, Kinijos ūkio plėtros lėtėjimas
Nors šių metų pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomikos rezultatai buvo kiek geresni negu prognozuota, „antrąjį ketvirtį“ pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP), regis, „sumažėjo – tai būtų pirmasis nuosmukis nuo 2020 metų“, pažymėjo TVF.
Fondas pablogino daugumos šalių ekonomikos augimo prognozes, o vien JAV ir Kinijos ūkio plėtros prognozės buvo sumažintos po daugiau kaip 1 procentinį punktą.
TVF dabar numato, kad, lėtėjant vartotojų išlaidų augimui ir kylant palūkanų normoms, JAV BVP šiemet padidės tik 2,3 procento. Apžvalgoje taip pat rašoma, kad šalies ekonomikoje galbūt jau prasidėjo recesija, kuri apibrėžiama kaip du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai.
Tuo tarpu Kinijos BVP šiemet, Fondo vertinimais, turėtų padidėti tik 3,3 proc. ir toks prieaugis būtų mažiausias per daugiau kaip keturis dešimtmečius, neįskaitant 2020 metų pandemijos krizės. Pasak TVF, Kinijos ūkio plėtros lėtėjimą lems dėl COVID-19 vis skelbiami karantinai ir „gilėjanti krizė“ nekilnojamojo turto sektoriuje.
„Ūkio plėtros lėtėjimas Kinijoje turi pasaulinių pasekmių: dėl karantinų daugėja sutrikimų pasaulinėse tiekimo grandinėse, o dėl vidaus išlaidų smukimo mažėja Kinijos prekybos partnerių prekių ir paslaugų paklausa“, – rašoma apžvalgoje.
Visgi kai kurių šalių ekonomikos plėtros perspektyvos, Fondo vertinimais, kiek pagerėjo: be kita ko, buvo pagerintos Italijos, Brazilijos ir Meksikos ūkio augimo prognozės.
Geresnės, pasak TVF, yra ir Rusijos perspektyvos: nors ir toliau manoma, kad šalies BVP smuks, ji pelnosi iš naftos kainų kilimo, kurį paskatino Vakarų sankcijos.
