Anot R. Jonavičienės, šiuo metu dirvožemis sausiausias didesnėje Žemaitijos dalyje, žemė sausa Kupiškio, Panevėžio, Anykščių, Alytaus, Ignalinos rajonuose. Tačiau, pasak specialistės, šios situacijos dar negalima vadinti sausra, kol kas tai – tik sausringas periodas. Vis dėlto Telšiuose pirmadienį jau buvo konstatuota pavojinga sausra, nes ten aukštas sausros rodiklis išsilaikė 15 dienų.
„Lietuvoje naudojamas sausros įvertinimo rodiklis – Selianinovo hidroterminis koeficientas (HTK), kuris vertina sausros sąlygas. Jei jo reikšmė yra 0,5 ir mažesnė, jau galime kalbėti apie sausio periodą. Tačiau reikia, kad praeitų tam tikras laikas, kad [...] tokia situacija dirvožemyje pradėtų negrįžtamai veikti augalo augimą“, – aiškina R. Jonavičienė.
Tiek mano, tiek kolegų laukuose, kai pasižiūri, bulvienojai geltoni, „iškritę“, išgulę. Galima sakyti, kad ta sausra prasidėjo prieš patį žydėjimą. Taigi ši vegetacija, ši sausra bulvėms turės didelį neigiamą poveikį, nes bulvės bus smulkios, ko gero, trūks ir kokybės, – prognozuoja A. Alijošius.
Pasak jos, kad iš dirvožemio augalas gautų visų reikiamų medžiagų, jame turi būti tinkamas drėgmės kiekis. Šiuo metu drėgmės esą per mažai, todėl augalams neužtikrinamas maitinimas. „Jie paprasčiausiai vysta, mažėja jų derlius. O kokios sritys gali labiausiai nukentėti, priklauso nuo to, kokiu laiku pasireiškia sausra. Dabar javai jau sunokę, jiems sausra jau galbūt nelabai pakenks, bet sodams, daržams, ypač agurkams, moliūgams ir t. t., ji gali atnešti nemažų nuostolių“, – mano R. Jonavičienė. Padėtį, anot specialistės, gali pakeisti tik pakitę oro sąlygos: jei ateis drėgnesnė oro masė ir dirvožemis gaus pakankamai kritulių, galbūt nuostoliai dar sumažės.
Savo ruožtu ūkininkai jau pradeda skaičiuoja sausringo periodo nuostolius. Šilutės rajono ūkininkas A. Alijošius sako, kad sausringas periodas padarė žalos vėlyvųjų veislių bulvėms. „Tiek mano, tiek kolegų laukuose, kai pasižiūri, bulvienojai geltoni, „iškritę“, išgulę. Galima sakyti, kad ta sausra prasidėjo prieš patį žydėjimą. Taigi ši vegetacija, ši sausra bulvėms turės didelį neigiamą poveikį, nes bulvės bus smulkios, ko gero, trūks ir kokybės“, – prognozuoja A. Alijošius.
Kėdainių rajone bulves auginantis ūkininkas Saulius Dambrauskas jau dabar mato, kad bulvės bus nedidelės. „Trūksta dydžio. Aš laistau visus laukus, bet prie 25 laipsnių temperatūros bulvės visiškai neauga [...]. Mano prognozėmis, šįmet bulvių derlius bus apie 20 proc. mažesnis negu vidutinis“, – teigia S. Dambrauskas.
Jis aiškina, kad bulvės auga ant vagų, o būtent jos išdžiūsta pirmiausia. „Dėl to didžiausias netektis ir bus bulvės, nes visos kitos daržovės sodinamos į žemę. [...] O nuostoliai, žinoma, bus juntami ir skaičiuojant vasarinių javų derlių, nes jie nespėjo užaugti, kukurūzai – irgi. [...] Tai irgi darys įtaką derliui, ir tas derlius bus pusinis“, – mano S. Dambrauskas.
Anot jo, ūkininkai įpratę kentėti dėl sausrų, žino, kad jų verslas esąs rizikingas ir priklausantis nuo oro sąlygų. „Kiek galime, pagelbstime laistydami, o kaip bus, taip bus. Bus prastesni metai – ką darysi“, – teigia ūkininkas.
Tačiau, pasak jo, šie metai nėra išskirtiniai – tokių jau yra buvę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausiosios specialistės R. Jonavičienės teigimu, stiprios stichinės sausros Lietuvos žemę ypač džiovino 1992 m., 1994 m. ir 2004 m.
