Ūkininkai keikia perdirbėjus ir baiminasi nokauto Lietuvos gyvulininkystei

Ūkininkai jau skambina pavojaus varpais ir kalba apie visos gyvulininkystės šakos žlugimą. Lietuvos žemės ūkio rūmų duomenimis (LŽŪR), Rusijos embargo metu dideli nuostoliai gresia pieno ir mėsinių galvijų ūkiams.
Žalosios karvės
Žalosios karvės / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

LŽŪR primininkas Andriejus Stančikas baiminasi, kad kiaulių maras ir Rusijos embargas gali nokautuoti gyvulininkystę. Kai kurie ūkininkai negaili kritikos ir perdirbėjams.

Kainos drastiškai mažėja

A.Stančiko teigimu, pieno ir mėsinės galvijininkystės sektoriaus laukia itin sunkūs laikai. „Pieno supirkimo kainos jau ankstyvą pavasarį, palyginti su praėjusių metų pabaiga nukrito apie 40 proc. Jau yra žinių, kad perdirbėjai jas dar mažina“, – 15min.lt kalbėjo pirmininkas.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Andriejus Stančikas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Andriejus Stančikas

Pernai už pieno kilogramą ūkininkai gaudavo iki 1,26 lito. „Tikėtina, kad rugsėjį supirkimo kaina nukris iki 50-56 centų. Pieno gamybos savikaina kilogramui yra maždaug 0,85– litas“, – teigė A.Stančikas.

Pasak pirmininko, jei tokia situacija tęstųsi mėnesį ar du, žemdirbiai galėtų ištverti, bet jei embargas nesibaigs metus, ūkininkams teks galvoti apie veiklos pakeitimą.

Kauno rajono ūkininkas Romas Starevičius, laikantis apie pusšimtį melžiamų karvių, taip pat sakė, kad jį apnikusios niūrios nuotaikos.

„Jei kainos kris dar labaiu nei kovą, neįsivaizduoju, kaip reikės išgyventi. Pernai nusistovėjusios pieno ir veršelių supirkimo kainos leido atsipūsti ir pasijusti oriais ūkininkais. Dabar vėl atėjo sunkių išbandymų metas“, – apgailestavo R.Starevičius.

Gyvulininkystė ant prarajos krašto?

R.Stančikas minėjo, kad šiuo metu iškilusi grėsmė visai gyvulininkystės šakai. „Kiaulininkystę pakirto maras, pieno ir mėsinių galvijų ūkius – embargas. Gyvulininkystę gali ištikti linų likimas. Bijau, kad Lietuvoje liks vien augalininkystė“, – kalbėjo A.Stančikas.

R.Starevičius negalėjo karčių žodžių perdirbėjams: „Jie teigė, kad pieno kainų sumažinimas pavasarį yra laikinas, bus ieškoma naujų rinkų, stabilesnių nei Rusija, bet istorija vėl kartojasi.“

Kauno rajono ūkininkas Romualdas Starevičius
Sauliaus Tvirbuto/15min.lt nuotr./Kauno rajono ūkininkas Romualdas Starevičius

Ūkininkas netgi įtaria, kad embargas – tik pretekstas sumažinti išlaidas žaliavai ir užkrauti ūkininkams dar didesnę gamybos išlaidų naštą.

„Skelbiama, kad į Rusiją keliauja apie 20 proc. pieno produktų, bet perdirbėjai kalba apie tokias pasekmes, lyg ten būtų išvežama visa produkcija. Abejoju, kad dėl embargo reikia šitaip drastiškai mažinti supirkimo kainas“, – mano R.Starevičius.

4 pieno perdirbimo bendrovės „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“ ir Vilkyškių pieninė skelbia, kad dėl sankcijų kas mėnesį praras apie 20 mln. litų pajamų.

Išeitis – ritualinis skerdimas

LŽŪR duomenimis, sudėtinga situacija ir mėsinių galvijų augintojams. Skerdienos kaina nukrito iki 5,6 lito už kg, gyvo svorio – iki 4 litų.

Apie 100 mėsinių galvijų bandą laikantis Kauno rajono ūkininkas Nikolajus Dubnikovas iki šiol skerdienos kilogramą parduodavo po 10,8 lito. Jis minėjo, kad nors mėsinių galvijų mėsos į Rusiją buvo vežama mažai, nes ji brangi, bet sunkumų pajus ir šis sektorius.

„Supirkėjai tikrai pasinaudos situacija, kai susidarys mėsos perteklius Europos rinkoje ir dėl to supirkimo kainos kris“, – neabejoja ūkininkas.

N.Dubnikovas įsitikinęs, kad didelės eksporto erdvės glūdi Artimųjų Rytų valstybėse, kur suvartojama daug jautienos. 

N.Dubnikovas įsitikinęs, kad didelės eksporto erdvės glūdi Artimųjų Rytų valstybėse, kur suvartojama daug jautienos.

„Izraelis, arabų šalys būtų puiki išeitis, tik reikia atsisakyti to keisto draudimo skersti gyvulius ritualiniu būdu. Teko matyti ne vienoje Lietuvos skerdykloje išlikusią tam skirtą įrangą. Manau turime ir pakankamai specialistų, mokančių skersti šiuo būdu“, – mano N.Dubnikovas.

Ūkininkas nelinkęs dramatizuoti dabartinės situacijos. „Didžiausia Lietuvos tragedija buvo, kai daugybė puikių ūkininkų buvo ištremti į Sibirą, o dabar išgyvensime. Geriau sunkesnės sąlygos taikoje nei karas“, – mąstė žemdirbys.

N.Dubnikovas sakė, kad jam yra lengviau dėl to, kad didesnę dalį ūkio pajėgumų yra sutelkęs į javus. „Jei rinka ir situacija privers, visiškai pereisiu į augalininkystę“, – sakė jis.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų