Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir Europos Parlamento (EP) susitarime numatyta, kad nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms, be to, vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų reikės skirti ekologinėms schemoms, atsiras privalomieji reikalavimai, kurie bus taikomi visiems ūkininkams, norintiems gauti išmokas.
Nori kuo greitesnio aiškumo
Susitarus dėl žemės ūkio politikos, ūkininkai teigia suprantantys, kad žaliojo kurso kryptis yra neišvengiama, tačiau jie norėtų, kad taisyklės, kurias jie turės įgyvendinti, būtų aiškios kuo greičiau.
„Dabar pagrindinis rūpestis – kaip galima greičiau turėti aiškumą, kaip visi tie dalykai bus įgyvendinti, kokios bus priemonės, kiek tai gali pareikalauti resursų tiek piniginiu, tiek laiko atžvilgiu“, – BNS sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Pasak jo, ūkininkai norėtų suspėti ir išbandyti naujas priemones, padaryti eksperimentus, kadangi 25 proc. tiesioginių išmokų bus gaunama tik tuo atveju, jei ūkininkas įgyvendins ekoschemas.
„Vienas dalykas yra kalbėti, o kitas – įgyvendinti, šiuo atveju vistik turės derėti du dalykai, ir aplinkosauginiai, ir ekonominiai. Ūkininkai norės ir toliau likti ūkininkais, nebankrutuoti, todėl neaiškumas jiems kelia labai didelį rūpestį“, – sakė R.Juknevičius.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pasiekus susitarimą, aiškėja Europos ir Lietuvos politika.
„Yra gerai, kad jau susitarė, bent jau politika aiškėja. Bus mažiau blaškymosi, bet susitarta tik dėl pagrindinių didžiųjų skaičių, nėra sutarta dėl strategijų, įgyvendinimo, taisyklių. Nerimą kelia, kad turėsime eiti į naujus iššūkius, toliau bus tariamasi ir darbas komisijose, kiek to žalinimo bus ir kitų dalykų“, – BNS sakė jis.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis sako, kad kai kurios priemonės susitarime yra perteklinės, tačiau jis pabrėžė, jog dabar svarbiausia, kad rengiant nacionalines taisykles dalyvautų ir mokslininkai, kurie galėtų racionaliai įvertinti gamtosauginę ir ekonominę naudą.
Neramina, kas rengs strategijas, kokie specialistai ir iš kokių institucijų.
„Neramina, kas rengs strategijas, kokie specialistai ir iš kokių institucijų. Jeigu, kaip šnekama šiandien, kad atiduodama tai į aplinkosaugos rankas, patraukiant į šoną ar paraštėse paliekant žemės ūkio mokslininkus, tai mus labai neramina“, – BNS sakė J.Sviderskis.
Valstybės narės savo nacionalinius planus Europos Komisijai turi pateikti iki 2022 metų sausio 1 dienos, o taisykles galės rengti per visus 2022-uosius.
Dalis naštos gali nugulti ant vartotojų pečių
Ūkininkų atstovai neatmeta, kad griežtėjant reikalavimams bei augant investicijoms į klimatui draugiškesnes priemones, tai gali branginti maistą.
„Kalbame apie rimtas investicijas į gamtosauginių problemų sprendimą ir kaip tai susibalansuos produkcijos kainoje, jeigu viešųjų pinigų investicijoms ir toms pačioms paramoms nedaugėja. (...) Neišvengiamai bet kuriuo atveju už viską galų gale susimoka vartotojas“, – teigė jis.
Pasak R.Juknevičiaus, trumpuoju laikotarpiu, jei ūkininkai bus priversti išleisti daugiau pinigų, tai didins produkcijos savikainą, o kainoms rinkoje nepakilus, tai reikštų pelno praradimus.
„Ilgai taip netversi, tokiu atveju arba susitrauki ir bandai pralaukti, nustoji gaminti, neinvestuoji kurį laiką, arba iš viso trauktis iš žemės ūkio gamybos, gal persiorientuojant kur nors kitur“, – sakė jis.
A.Svitojus teigė, jog ūkininkams parama būtina, norint išlaikyti vartotojams patrauklias kainas. Pasak jo, reikalavimai labiau saugoti gamtą ir daugiau investuoti neturėtų gulti tik ant žemdirbių pečių, atsakomybė turėtų tekti ir vartotojams.
„Tai turės gulti ant vartotojų pečių, nes vartotojas kelia reikalavimus, vadinasi, juos įgyvendinant vartotojas taip pat prisiima atsakomybę, jis negali būti nuošalyje, jis tos grandinės dalis“, – teigė A.Svitojus.
ES ministrai pirmadienį patvirtino ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos susitarimą su EP. Jame numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms. Šis reikalavimas bus privalomas nuo 2025 metų, o iki tol šalys narės galės tai daryti pasirinktinai.
Be to, nuo 2023-ųjų atsiras privalomi reikalavimai, jie bus taikomi visiems ūkininkams, norintiems gauti tiesiogines išmokas.
Derybose anksčiau svarstyta numatyti tiesioginių išmokų lubas, tačiau sutarta nauja tvarka – valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. jų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams.
Taip pat susitarta dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių – pažeidimų atveju išmokos jiems galėtų būti sumažintos.
2021–2027 metų ES biudžete bendrajai žemės ūkio politikai finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginėms išmokoms.
