Šių metų duomenimis Lietuvoje veiklą deklaravo kiek daugiau nei 120 tūkstančių ūkininkų, t. y. 12 tūkst. mažiau ne pernai. Pasak sąjungos pirmininko šie skaičiai nereiškia, kad ūkininkai atsisako veiklos, priešingai – jie kooperuojasi, ūkiai didėja, dėl to lengviau išgyventi.
„Šiuo metu ir taip yra labai didelis sunkmetis: visos žemės produkcijos kainos eina žemyn, kitas iššūkis, kurį matome – britų išėjimas iš ES. Mūsų tikrai laukia nelengvas laikotarpis“, – sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Daugiausiai klausimų ūkininkams kyla dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Premjeras žada ginti šalies ūkininkų interesus, tačiau pripažįsta, kad šiuo metu klausimų daugiau nei atsakymų.
„Apyvarta sudarė 1 mlrd. eurų, tai – viena pusė. Kita pusė – jeigu Britanija paliks ES struktūrinė parama sumažės, įmoka iš Lietuvos padidės“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Ūkininkai pabrėžia, kad pati sudėtingiausia padėtis – pieno sektoriuje. Ir taip žemos pieno supirkimo kainos krenta dar labiau. Kai kuriems birželį buvo pasiūlyta pieną parduoti 14 proc. žemesnėmis kainomis nei gegužę.
Nerimauja ir dirbantieji pelningesniuose sektoriuose.
„Turime daug daržininkų, o jiems šie metai taip pat ne patys geriausi, nes didelę įtaką daro sausra, taip pat cukrininkai su nerimu laukia 2017 metų, kai dings cukraus kvota, tai tokios nuotaikos... O kalbant apie pienininkus, tai visoj Lietuvoj ta pati problema“, – kalbėjo Virmantas Ivanauskas, Kėdainių krašto ūkininkas.
Ūkininkai vyriausybės prašo nedelsiant peržiūrėti realiai neveikiančius įstatymus. Pavyzdžiui, imtis priemonių, kad būtų pagerinta šalies melioracijos būklė, sistemingai kovojama su invaziniais ir pavojingais augalais – Sosnovskio barščiais. Reglamentuotas ūkio paskirties žemės įsigijimo ir žemės nuomos kainos įstatymas.
