D.Serva turi per du hektarus braškių. Tai vienas didesnių šių uogų ūkių Šiaulių rajone. Tarp didesnių ir Lietuvoje. Braškėmis prekiauti ūkininkas pradėjo jau prieš dvi savaites. Gamta šiemet braškių nokimą pavėlino beveik dviem savaitėmis.
Sultingų uogų iš šio ūkio žmonės galės paragauti dar apie pusantro mėnesio. Neįtikėtina? „Mes sužaidžiame braškių veislėmis, kai kurias dirbtinai paankstiname. Taip prailginame uogų sezoną“, – atvirauja ūkininkas ir atskleidžia keletą paprastų paslapčių.
Kaip turėti braškių ilgiau?
Ūkiui ekonomiškai naudingiau yra braškių turėti ilgesnį laiką, nei per porą savaičių visas sunokinti ir parduoti: „Jei būna daug saulės, uogos sirpsta labai greitai. Į prekybą paleidžiame didelį kiekį uogų. Jas reikia skubiai parduoti, todėl krenta kaina. Dabar oras atvėso, o sirpimas sulėtėjo. Mažiau uogų – didesnė kaina.“
Tekdavo samdyti žmones dešimtimis. Vos savaitei ar dviems.
Anksčiau ūkininkui taip ir nutikdavo. Prinokdavo visos uogos beveik vienu metu. Tekdavo samdyti žmones dešimtimis – vos savaitei ar dviem. Uogas tekdavo pigiai parduoti. Mažai naudos visiems – ūkiui, darbininkams ir valgytojams.
D.Serva parodo šiuo metu skinamą lauką: „Štai šių uogų sirpimą mes pagreitinome. Uždengi plėvele. Saulė šiek tiek pakaitina ir... sirpsta. Dabar tokiu pat būdu ankstiname kitą lauko dalį. Tą patį gali daryti kiekvienas, namuose turintis braškių lysvę. Be to, plėvelė apsaugo ir nuo lietaus. Braškės, gavusios vandens, labai greitai pradeda pūti.“
O kaip laistyti? Nori turėti derlių – turi investuoti. D.Serva jau seniai nesamdo ravėtojų ir laistytojų. Kiekviena lysvė turi drėkinimo sistemą. Kiekvienas daigas yra pasodintas į skylę plėvelėje. Tokių braškių ravėti jau nereikia. Uogos žemėmis neišsivelia net per smarkią liūtį.
Ne visi metai derlingi – tokia gamta
Gegužę šalį apskriejo žinia, kad braškių žiedus nušaldė pavasario šalnos: „Tai tiesa. Nors braškių augintojai dengė lysves specialia plėvele, tačiau ne visur tai padėjo. Žemesnėse vietovėse šalna buvo pražūtinga – pakando apie 30 procentų žiedų“, – tvirtina ūkininkas.
Trešnių šiemet nebus. Nušalo pusė obuolių žiedų. Avietės niekada nenušąla.
Su gamtos išdaigomis ūkininkas susitaiko ir pasaulio nekeiksnoja: „Geras derlius būna ne kasmet. Jei trejus metus iš eilės jis buvo geras – uogos ir vaisiai derėjo – ketvirti bus nenusisekę. Tokie gamtos dėsniai.“
O gal kalbos apie šalnas yra tik rinkodara, siekiant padidinti uogų kainas? „Nieko panašaus. Bent jau mano ūkyje šalna pridarė ir baisesnių dalykų. Trešnių šiemet beveik neturėsiu. Jas labai noriai perka žmonės. Nušalo apie pusė obelų žiedų. Obuoliai – kone svarbiausia mano ūkio dalis. Tai skaudus smūgis“, – teigia ūkininkas.
Vyšnių, kaip ir trešnių, daug nebus. D.Serva tikisi neblogo aviečių derliaus. Šios uogos pasirodys tik vasaros pabaigoje. Avietės nebijo jokių šalnų, nes žiemoja tik šaknys.
Naudos norisi ir sau, ir darbininkui
Ūkininkai patys pasirenka, kaip jiems geriau parduoti savo produkciją. Braškėmis D.Serva dažniausiai prekiauja Šiauliuose esančiose prekyvietėse ir didžiuosiuose prekybos centruose. Dalį pristato užsakovams.
Man neapsimoka įdarbinti žmogaus, jei negaliu jam pakankamai sumokėti
Ūkyje braškes skina du arba trys žmonės. Dažniausiai tai nuolatiniai darbininkai. Jei prisirpsta ypač daug uogų, tuomet pasamdo dar kelis.
„Jei žmogus pas mane dirba, noriu, kad ir jam, ir man apsimokėtų. Kai kurios moterys pas mane darbuojasi jau septynerius metus. Per dieną priskina apie šimtą kilogramų braškių. Man neapsimoka įdarbinti žmogaus, jei negaliu jam pakankamai sumokėti“, – pasakoja ūkininkas.
Darbininkai braškes iškart rūšiuoja pagal dydį. „Skirstome į tris dydžius. Didžiausios – brangiausios. Tokių kilogramas kainuoja iki 15 litų. Mažesnės – 10 Lt už kg. Manau, kad tai teisinga. Uogos skonis tas pats, tačiau turtingesnis žmogus turi teisę į išskirtinio grožio prekę. Mažiausios uogos ne prastesnės, tačiau daugeliui lengvai įperkamos. Skanaus.“
Darbo ūkyje yra ištisus metus. Vienintelis lapkričio mėnuo yra laisvesnis. Tuomet iš visų darbų lieka tik prekyba obuoliais. Ją galima patikėti kai kuriems darbininkams.
Ar vyksta ūkininkas prie jūros atostogauti? „Man prie ežero daug linksmiau ir jaukiau. Prie jūros – žmonių tiršta. Sunku nuvažiuoti, dar sunkiau išvažiuoti per kamščius. Ar čia poilsis? Labai retai lakričio mėnesį išvažiuojame prie šiltesnės jūros, tačiau už lietuvišką ežerą nieko nėra geriau.“
