Išsiplėtė 30 kartų
V. Petronis ūkininkauja nuo 1998 metų. Žemės ūkio veiklos jis ėmėsi baigęs darbus Sibire, kur lietuviško kapitalo įmonėje tiesė kelius. „Tais laikais ten dirbo nemažai lietuvių: kas namus statė, kas kelius tiesė“, – prisimena jis.
V. Petronis pradėjo ūkininkauti turėdamas 10 ha žemės sklypą. „Viskas prasidėjo nuo trupučio savos žemės. Po to įsigijome daugiau, išsinuomavome. Kadangi žemės neturėjome labai daug, joje nusprendėme auginti uogas, o ne javus“, – pasakoja jis.
Ūkininkas pradėjo auginti juoduosius serbentus, puoselėjo obuolių, kriaušių sodą. Kasmet V. Petronio ūkis plėtėsi ir dabar jo žinioje – apie 300 ha žemės. Dalis jos užsodinta uogomis, daugiausia – juodaisiais ir raudonaisiais serbentais. „Taikome ir visokių naujovių. Tačiau pasigirsime tik tada, kai pasiseks, kol kas nutylime“, – šypteli prietaringas žemdirbys.
Apie 27 ha jo valdų žaliuoja sodai – į viršų stiebiasi obelys, kriaušės, slyvos. „Daugiausia auginame rudeninius ir žieminius obuolius“, – sako V. Petronis. Dalį savo valdų ūkininkas yra užsėjęs ir grūdinėmis kultūromis: kviečiais, žirniais, grikiais.
Renkasi lietuviškus obuolius
V. Petronio ūkyje užauginta produkcija realizuojama didžiuosiuose prekybos centruose, parduodama perdirbėjams, taip pat perdirbama vietoje – iš vaisių spaudžiamos sultys. „Obuolius daugiausia parduodame prekybos centruose, uogas – perdirbėjams“, – pasakoja ūkininkas.
Nespėjame pristatyti to, ką užauginame, – viską nuperka. Bent jau mūsų užauginti obuoliai tikrai labai skanūs, todėl ir mėgstami. Žinoma, tenka konkuruoti ir su lenkiškais produktais.
V. Petronis
Anot V. Petronio, lietuviai vertina ir mėgsta lietuviškus obuolius, kitokius vaisius ir uogas. „Nespėjame pristatyti to, ką užauginame, – viską nuperka. Bent jau mūsų užauginti obuoliai tikrai labai skanūs, todėl ir mėgstami. Žinoma, tenka konkuruoti ir su lenkiškais produktais. Vis dėlto dauguma pirkėjų renkasi lietuvišką produkciją, jaučiame palaikymą vietiniams augintojams“, – patikina vyras.
Jo nuomone, puoselėti sodininkystės ūkį yra labai sunku, kiekvienais metais ši veikla atneša vis naujų iššūkių. Pastaraisiais metais D. Petronį užklupo ne viena bėda: šalčiai, šalnos, todėl derlius nebuvo didelis. Tad klausiamas apie galimą šiųmetį vaisių derlių ūkininkas suskuba atsakyti, kad nieko neplanuoja. „Baisu ir planuoti: kai tik ką suplanuojame, taip nieko ir nebūna. Pastarieji metai buvo gana grėsmingi – tai sausros, tai krušos, tai didžiulės vėtros, todėl planuoti nieko negalime, nes nuo panašių dalykų negalime apsisaugoti“, – pažymėjo jis.
Prie ūkio modernizavimo prisidėjo ES parama
V. Petronis stengiasi gerinti ūkininkavimo sąlygas, modernizuoja ūkį. Norėdamas įsirengti uogų saugyklą, jis kreipėsi Europos Sąjungos (ES) ir valstybės teikiamos finansinės paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. „Pastatėme pastatus, įsigijome būtiniausią įrangą ir techniką. Tai gerokai palengvino darbus, suteikė galimybę rinkai pateikti šviežiausius produktus“, – džiaugiasi ūkininkas.
V. Petronis svarsto dar kartą teikti paramos paraišką – jau pagal naujojo finansinio laikotarpio programą, nes jaučia didžiulį poreikį įrengti obuolių saugyklą. „Norisi dar labiau palengvinti darbo sąlygas, kuo geriau išlaikyti produkciją“, – aiškina jis, pridurdamas, kad su parama modernizuoti veiklą galima greičiau nei vien iš savo kišenės.
Per 10 tūkst. modernizavimo projektų
Šalies ūkiams modernizuoti 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu skirta beveik 451,5 mln. eurų ES ir valstybės paramos lėšų. Už šią Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skirtą sumą kaimo vietovėse visoje Lietuvoje baigiama įgyvendinti daugiau kaip 10 tūkst. skirtingų projektų.
„Lietuvoje yra daug ūkininkų, kurie augina savo kraštą, kelia jo ekonomiką, sugeba dirbti ir prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Itin džiugu, kad žmonės į žemės ūkį ateina iš kitų veiklų ir puikiai jį plėtoja. Ilgą laiką mūsų ūkininkai, kaip efektyviai ūkininkauti, mokydavosi kitose šalyse, tačiau dabar mokytis ūkininkai jau gali vieni iš kitų – jų vieni kitiems teikiamos pamokos gali būti itin vertingos. Daug ko pasimokyti galima ir iš šio sodininkystės ūkio – kaip racionaliai planuoti investicijas, kaip ūkį modernizuoti pasinaudojant kaimo plėtros programos priemonėmis, kaip ne tik gaminti, bet ir realizuoti produkciją“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Daugiau informacijos – www.nma.lt
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA Facebook paskyros.
