Prezidentas tikisi, kad Seimas priims veto ir atsižvelgs į jo pastabas, kuriomis siūloma užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviai registruojant ūkininko veiklą bei suteikti galimybę tikriems jauniesiems ūkininkams toliau dirbti ir investuoti regionuose.
G.Nausėda sako, kad įstatymo pataisų idėja yra gera, bet dėl to negali kentėti tie, kurie realiai ūkininkauja.
2022 metų gruodį Seimas sugriežtino galiojančią tvarką ir leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas ne mažesnis negu du hektarai. Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleistų piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.
Pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje. Kaip ir dabar, negalėtų būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais.
Seimas taip pat buvo nurodęs, kad statybų galėtų imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Tačiau prezidentas G.Nausėdas šias Seimo pataisas vetavo.
„Prezidentas sutinka su pakeitimų tikslais ir pasiūlytu šios problemos sprendimo būdu. Tačiau pasirinkti konkretūs reikalavimai kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir būtinumo. Tokių pačių tikslų galima pasiekti ir mažiau ribojančiomis priemonėmis kartu neužkertant ir neapsunkinant galimybių vystyti žemės ūkio veiklą ja realiai užsiimantiems, jauniesiems ūkininkams“, – Seimui kalbėjo Jaroslavas Neverovičius, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas.
G.Nausėda siūlo mažiau ribojančias priemones, pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad žmogus bent trejus metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.).
„Ribojimas, kuriuo nustatomas įrodymas, kad asmuo trejus metus užsiima tokia veikla ir gauna iš jos pajamas, taip pat reikalavimas pasiekti tam tikrą pajamų lygį, šiuo atveju 50 proc., nebūtinas ir neproporcingas, ypač kalbant apie jaunuosius ūkininkus, smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius, kuriems šią kartelę pasiekti ypač veiklos pradžioje, sudėtinga“, – Seimui kalbėjo J.Neverovičius.
Pasak jo, pajamos iš žemės ūkio veiklos gaunamos po kelių metų intensyvaus darbo.
„Vadinasi, ūkininkai, norintys gauti 50 proc. ir daugiau nuo visų savo pajamų iš žemės ūkio veiklos, turės ūkininkauti nuotoliniu būdu, negalėdami įkurti ne tik ūkininko sodybos jų nuosavybės teise valdomame sklype, bet ir statyti kitų pagalbinių ūkio ar kitos paskirties pastatų. Tai neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas, pabrangins ūkininkavimo kaštus ir mažins žmonių motyvaciją įsitraukti į aktyvią žemės ūkio veiklą“, – mano prezidento patarėjas.
Atsižvelgiant į tai, pasak patarėjo, prezidentas siūlo įtvirtinti reguliavimą pagal kurį ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas ne mažiau kaip trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos ir patikslinti, kad toks reikalavimas nebūtų taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Todėl, kaip pažymėjo J.Neverovičius, siūloma numatyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad reikia svarstyti ir ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus. Taip pat siūloma įstatymo įsigaliojimo datą atidėti iki 2023 metų liepos 1 dienos.
Siūlė klausimą grąžinti į Seimą
„Valstietis“ Giedrius Surplys galvojantiems, kad planuojami ribojimai yra kišimasis į privačią nuosavybę, priminė, jog kalbama apie žemės ūkio paskirties žemę, kurioje turėtų būti vykdoma žemės ūkio veikla.
„Jei norime, kad iš tikrųjų Lietuvos kaimas gyvuotų, žemės ūkis išliktų ir galbūt net atsigautų, mes turime padaryti, kad žmonės tokios paskirties žemėje ūkininkautų, gaunantys Europos paramą žemės ūkiui ją išnaudotų ūkininkavimui. Paskubėjome Seime priimdami įstatymą ir dėkui prezidentui, kuris pakoregavo mūsų įstatymą ir kviečiu pritarti šiam Prezidentūros pateiktam variantui“, – kalbėjo G.Surplys.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas antrino, kad Vilniuje ir kitur, nepaisant teritorinių planavimo dokumentų, apsaugos zonų, atsiranda gyvenamosios paskirties statinių, kur jų neturėtų būti.
„Pripažįstu, kad diskusiją reikėtų grąžinti į Seimą. Prezidento veto gal ir savalaikis, bet turim tiesiog grįžti į Seimą siaurinti šią išimtį (statyti gyvenamosios paskirties pastatus, kur jų neturi būti – aut.). Ši išimtis nepateisinama. Kviesčiau pritarti grąžinimui į Seimą“, – teigė S.Gentvilas.
Seimas pakartotinai svarstys šį įstatymo projektą. Svarstymas numatomas kovo 16 d.
