Lietuvoje jau yra gerų pavyzdžių, kaip ūkiai vienijasi ir bendromis jėgomis įsigyja brangią techniką. Jiems gelbsti ir ES parama.
Smulkus ūkis niekada negalės įsigyti tokio brangaus agregato, todėl parama mums buvo gyvybiškai svarbi. Automatinę uogų skynimo mašiną tikėjomės gauti šiek tiek anksčiau, todėl dabar ją dar tik išbandome, aiškinamės, ar galulaukėse nereikės praretinti krūmelių. Bet kaip bebūtų, gauta parama ir pirkiniu labai džiaugiamės, nes seniai jo laukėme“, – neslėpė Agnė Vaitiekūnaitė, kartu su kolege Rita Dereškvičiene netgi vykusi į Lenkijos ir Vokietijos ūkius stebėti dirbančių savaeigių uogų skynimo mašinų.
Netoli Alytaus Margaravos kaime įsikūrusiame Ritos Dereškevičienės 3 ha sausmedžių ūkyje darbymetis šiemet buvo kupinas intrigos – ūkininkai išbandė visiškai naujutėlę automatinę uogų skynimo mašiną „Oxbo 930“. Prie traktoriaus kabinamas įrenginys turėtų labai palengvinti darbą ne tik alytiškiams, bet ir jų bendramintei iš Raseinių rajono Agnei Vaitiekūnaitei, Haskap.lt ūkyje taip pat auginančiai sausmedžio uogas.
Nedideles melsvauogių sausmedžių plantacijas auginančios ūkininkės bendradarbiauti pradėjo dar brandindamos mintį auginti uogas, o krūmeliams paaugus, suprato, kad rankomis, kiek talkininkų besukviestų, dideliame plote užaugusių uogų niekaip nenuskins. Teikti bendrą paraišką finansavimui gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ apsisprendė tada, kai pastebėjo, jog Nemuno slėnyje augantys R. Dereškevičienės sausmedžiai uogas nunokina maždaug dviem savaitėm anksčiau nei visų vėjų pagairėje pasodinti raseiniškės A.Vaitiekūnaitės uogynai. Ši svarbi aplinkybė abiem ūkininkėm leis sklandžiau planuoti darbus.
Be paramos neišsiverstų
Kad be paramos smulkūs ūkiai niekaip neišsiverstų, pritaria ir R. Dereškevičienė. Valgomieji sausmedžiai reikalauja daug investicijų – neužtenka juos pasodinti, reikia mažiausiai 5 – 6 metus prižiūrėti, kol jie pradeda derėti. Nauda iš ūkio ateina negreitai, tačiau yra ir kita, daug didesnė grąžą – pasitenkinimas savo darbu, džiaugsmas, kad gali daryti tai, kas patinka, ir dar suteikti malonumą į ūkį uogų pasiskinti atvykstantiems žmonėms – miestiečiai vis dažniau atsigręžia į kaimą, nori atvykti pasidžiaugti erdve ir grynu oru.
„Atvykstantiems į mūsų ūkį, neleidžiame ragauti po vieną uogą – reikia iškart suvalgyti saujelę, kad atsiskleistų tikrasis jų skonis. Patikėkite, jis nuostabus, nes dabar yra išvesta ne viena desertinė sausmedžių veislė. Taip bandome paneigti mitą, kad šios uogos neskanios. Norėdami kuo brangiau parduoti melsvauoges, kai kurie augintojai perša pirkėjams mintį, jog tai pirmosios uogos, ir skuba jas skinti dar nenunokusias“, – apgailestavo Alytaus krašto ūkininkė.
Iš tiesų, pasak R.Dereškevičienės, ant krūmo mėlyną spalvą įgavusios uogos turėtų nokti dar bent savaitę ar dvi. Tik tada, kai sunoksta apie 90 proc. uogų, pamatavus juose esantį cukraus kiekį, nustatoma, ar jau galima jas skinti. Labai vertingos, daug antioksidantų turinčios sausmedžių uogos – naujas produktas, kurį Lietuvos vartotojai dar jį tik atranda, todėl rinka nėra didelė.
Tai jau antras R.Dereškevičienės ūkyje įgyvendinamas projektas. 2021 metais alytiškiai gavo paramą pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Tada labiausiai reikėjo uogų atvėsinimo kameros ir nedidelės uogų skynimo mašinos. Gauta parama ne tik modernizavo ūkį, bet ir prisidėjo prie jo gyvybingumo skatinimo.
Bet praėjo keli metai, valgomojo sausmedžio krūmai suaugo ir mažasis uogų skynimo agregatas nebetinka naudoti – laužo krūmų šakas, traiško uogas, todėl vėl prireikė paramos. Naująja automatine uogų skynimo mašina dalinsis du ūkiai, todėl iš investicijos bus gauta dviguba ekonominė nauda.
Dalinasi patirtimi
„Lietuviai nėra tokie savanaudžiai, kaip daug kam gali atrodyti – mes mokame dalytis patirtimi, kartu spręsti problemas, mokėsime ir pasidalyti automatiniu uogų skynimo pagalbininku. Jis toks mobilus, kad galima būtų vežioti po visą Lietuvą, – tvirtina Raseinių ūkininkė A.Vaitiekūnaitė.
Smulkių ūkių subjektų bendradarbiavimo projektai bus remiami ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos lėšomis. Paraiškas šiai paramai gauti bus galima teikti pagal SP priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Paramos galės prašyti tie smulkių ūkių subjektai, kurių kiekvieno valdos ekonominis dydis (VED) sieks nuo 4 tūkst. Eur iki 16 tūkst. Eur. Tokiu atveju, jeigu paraišką teiks vienas ūkis, VED turės sudaryti nuo 8 tūkst. Eur iki 16 tūkst. Eur.
Numatyta, kad didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui negalės viršyti 25 tūkst. Eur, jeigu projektą įgyvendina du ūkio subjektai – parama negalės būti didesnė nei 50 tūkst. Eur, jei trys ūkio subjektai – 75 tūkst. Eur, jei 4 ar daugiau ūkio subjektai – 100 tūkst. Eur. Paramos lėšomis bus galima kompensuoti nuo 20 proc. iki 85 proc. projekto išlaidų.
Finansuojama bus žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas. Teikiama investicinė parama, dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Yra numatyti ir prioritetai skiriant paramą – ūkininkų grupėms, ekologiniams ūkiams, numatantiems produkcijos perdirbimą, vystyti mišrią specializaciją. Paraiškų teikimas planuojamas šių metų pabaigoje – nuo spalio 31 iki gruodžio 29 d.