Paaisetės kaime nuolatos įsikūrusi tik viena gyventoja, o šiltuoju metu čia dar galima sutikti kelis vasarotojus. Artimiausia didesnė gyvenvietė – Saldutiškio miestelis, esantis už 5 kilometrų. Tačiau jie gali pasivaikščioti po įrengtą miško parką, jei tik jį ras. Tiesa, medinius takus miške gali aptikti poilsiautojai, keliaujantys prie Aiseto ežero, bet ir jų čia vienas kitas.
„Slapti“ parkai – daugelyje rajonų
Tokių už ES lėšas įrengtų parkų galima rasti daugelyje Lietuvos rajonų. Privačių miškų savininkai nuo 2008 m. įsigudrino už ES lėšas įrenginėti tokius parkus, nes 90 proc. projekto dengia ES parama. Be to, uždirbama ir iš iškirstų medžių, nes įrengiant tokius parkus paprastai vyksta medžių kirtimai.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajone vidury miško net yra medžio skulptūrų parkas, tačiau į jį neveda jokios nuorodos. O Šiaulių rajone toks įslaptintas parkas jau seniai paskendo žolėje.
Trakų rajone už ES paramą įrengtas parkas jau baigia užželti žole, o jį pasiekti gali tik atsitiktinai po mišką klaidžiojantys gyventojai.
Švenčionių rajone galima rasti parkų su vaikų žaidimo aikštelėmis, netgi apžvalgos bokštais. Tačiau nuorodų, žinoma, nėra.
Visi šie parkai su takeliais, šiukšlių dėžėmis, net vaikų žaidimo aikštelėmis, skulptūromis yra įrengti už ES paramą, ir jie paprastai įrengiami privačiuose miškuose. Dalis tokių parkų yra ne tik nesurandami, bet ir neįžengiami. Vien tik per 2007-2014 m. laikotarpį panašiems miško parkams Lietuvoje įsisavinta per 16 mln. eurų. Tiesa, dalis jų yra prieinami.
Miško savininkas: prašau čia nevaikščioti
Tačiau grįžkime į Paaisetės miško parką. Čia stūkso stendas, informuojantis, kad parkas įrengtas už ES lėšas pagal programą „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“.
Stende taip pat rašoma, kad tai visuomenei nemokamai prieinamas parkas, kuriame lankytojams yra sudarytos sąlygos susipažinti su gamtos vertybėmis joms nepakenkiant. Tiesa, stendą supa kelmai, o pats medinis takas baigiasi niekuo. Stende neparašyta, nei kas įrengė visa tai, nei kiek kainavo.
15min žiniomis, miško sklypas priklauso UAB „Miško šaknys“. Už šį parko įrengimą bendrovei sumokėta 49,8 tūkst. eurų. Bet tai ne vienintelis vadinamasis miško parkas, kurį už ES lėšas įrengė ši bendrovė.
Anksčiau „Miško šaknys“ tokią aikštelę už 50 tūkstančių eurų įrengė ir Daumilų kaime, kur, panašu, taip pat valdo dalį miško.
Dar vienoje neįvardijamoje vietovėje už miško parką UAB gavo 33,4 tūkst. eurų.
„Ten dar nebaigtas projektas ir prašau nevaikščioti pro privačią valdą, ten dar atliekami darbai“, – 15min kalbėjo „Miško šaknų“ vadovas Marius Zubovas.
Jis teigė, kad parkai įrengi laikantis visų reikalavimų ir įstatymų. „Visi reikalavimai yra įgyvendinti, darbai tik įpusėję, o jums čia nėra ko vaikščioti“, – sakė miško savininkas ir baigė pokalbį.
15min skaitytojai pasidalino nuotraukomis, kurios darytos iš įvairių apleistų miško parkų. Pavyzdžiui, vienas toks yra ir netoli Vilniaus, šalia Antavilių.
Gamtininkas: po 5 metų gali suoliukus pasiimti
Vadinamąjį miško parką Labanoro girioje atradęs gamtininkas Andrejus Gaidamavičius mano, kad tokia ES paramos įsisavinimo tvarka turėtų būti baigta.
„Schema yra paprasta: nusiperki nebrandų mišką, kuriame dar nieko negalima kirsti. Tada išretini mišką, iškirsdamas pusę pušų, žinoma, nukerti storiausias. Tada susirandi rangovą, kuris padaro kilometro ilgio lentinį taką, pastatai suoliukus, stendus. Nukirstą medieną parduodi, o parkas turi stovėti bent penkerius metus“, – pasakojo A.Gaidamavičius.
Pagal paramos taisykles toks parkas turi būti prižiūrėtas penkerius metus, tačiau savininkams dažnai nerūpi nei jų priežiūra, nei juo labiau lankytojai. „Po penkerių metų parsiveži suoliukus į savo sodybą, nusirenki lentas. Na, arba gali dar prašyti paramos 5 metams“, – pridūrė A.Gaidamavičius.
Ministerija sako, kad problema jau išspręsta
Žemės ūkio ministerija jau kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl UAB „Miško šaknys“ įrengto parko. Viceministras Darius Liutikas teigė, kad jau sugriežtinta paramos teikimo tvarka.
„Ši problema yra jau išspręsta, sugriežtintos paramos teikimo sąlygos. Paramos teikimas rekreacinių objektų įrengimui tik IIB grupės (rekreaciniuose) miškuose užtikrina, kad šie objektai bus įrengti tinkamose vietose. Paramos gavėjas turi užtikrinti rekreacinės miško infrastruktūros objektų teritorijos priežiūrą (šalinti augmeniją, trukdančią projekte numatytoms rekreacinio objekto funkcijoms ir naudojimui, šalinti šiukšles)“, – teigiama viceministro komentare.
Tiesa, ir ankstesnių vyriausybių valdininkai grūmojo pirštais, kad atims paramą iš tų savininkų, kurie neprižiūri tokių parkų. Tačiau parama niekam nebuvo atimta.
Pasak viceministro, nors tokių parkų įrengimas ir tvarkymas numatytas Vyriausybės lygmeniu, „su Aplinkos ministerija diskutuojama dėl tokios veiklos reikalingumo“. Panašu, kad vienas ES paramos įsisavinimo čiaupas miško savininkams gali užsisukti.