Anot Europos Komisijos pranešimo, parama galėtų būti skiriama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.
„Rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai yra kritinės būklės. Mokslininkai teigia, kad dėl nepalankių aplinkos veiksnių prarandama triskart daugiau žuvų nei sužvejojama. Niekur kitur Europoje tokios situacijos nėra. Šiandienos pasiūlymu siekiame padėtį ištaisyti – sudaryti sąlygas, padėsiančias atkurti menkių išteklius, kartu remiant vietos bendruomenes, kurios priklauso nuo šių išteklių žvejybos“, – pranešime sakė už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Karmenu Vella.
Spalio viduryje ES žuvininkystės ministrai pritarė Komisijos pasiūlymui ir sutiko sumažinti 2020 metų žvejybos galimybes beveik iki nulio. EK pripažįsta, kad dėl to žvejai patirs ekonominių sunkumų.
Pasiūlymas leidžia nukentėsiančioms valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis panaudoti dalį joms likusių fondo lėšų kaip paramą laivų savininkams, norintiems visam laikui nutraukti savo laivų, kuriais žvejotos rytinės Baltijos jūros dalies menkės, eksploatavimą.
Be to, apribojamas skaičius laivų, kurie gali žvejoti rytinės Baltijos jūros dalies menkes, kad naudojantis fondo parama pašalinus dalį laivyno pajėgumų, sumažėtų žvejybos poveikis menkių ištekliams ir jie lengviau būtų atkurti.
Pasiūlymu nedidinamas nei fondo finansavimas valstybėms narėms, nei bendras ES biudžeto įnašas.
Be to, EK siūlo stiprinti kontrolę ir gerinti duomenų rinkimą Baltijos jūroje, taip pat ir po šio uždraudimo laikotarpio. Nuo 2020-ųjų laivuose, žvejojančiuose menkes rytinėje Baltijos jūros dalyje, turėtų būti įrengta laivų stebėjimo sistema. Be to, ne mažiau kaip penktadaliu šių laivų turėtų plaukti stebėtojai.
EK teigimu, tai leis mokslininkams surinkti daugiau ir kokybiškesnių duomenų apie išteklių būklę ir žvejybos poveikį šiems itin svarbiems ištekliams.
