Praėjusią savaitę Seime buvo įregistruota verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Kuršių mariose drausianti pataisa. Žuvininkystės įstatymo pataisas įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, jas pasirašė 40 Seimo narių.
Pataisos numatytų, kad verslinė žūklė ežeruose būtų uždrausta jau kitąmet, o per trejus metus – ir Kuršių mariose. Verslinės žvejybos atstovams būtų numatytos kompensacijos. Pataisos autoriai kaip pavyzdį pateikia Kauno marias, kur uždraudus verslinę žūklę žuvų ištekliai pastebimai augo.
Apeliuojama ir į tai, kad viešai prieinamais duomenimis, žvejybos įmonių pajamos iš žvejybos yra nedidelės: apie 40 proc. įmonių nurodė, kad iš žvejybos gavo apie 900 eurų. Verslinę žūklę uždrausti ketinantys Seimo nariai palygino, kiek mokesčių sumoka žvejai mėgėjai ir verslininkai.
2018-ųjų duomenimis Kuršių mariose žvejojusios įmonės į valstybės biudžetą per PVM, GPM ir VSD įmokas sumokėjo apie 160 tūkst. eurų. Mėgėjai vien pirkdami žvejybos leidimus sumokėjo apie 1,6–1,8 mln. eurų. Šis lyginimas sulaukė kritikos: esą realus vaizdas būtų matomas, jei būtų paskaičiuojama, kiek mokesčių sumoka išskirtinai Kuršių mariose žvejojantys mėgėjai. Dabar esą kelios įmonės lyginamos su visoje Lietuvoje žvejojančiais mėgėjais.
Pataisų autoriai tikina, kad nerimas, jog neliks malonumo vasarotojams paskanauti vietoje pagautos rūkytos žuvies, yra nepagrįstas. Esą jau dabar didžioji dalis rūkytos žuvies – importuota šaldyta produkcija.
Žvejybos įmonėms ir toliau bus galima gaudyti stintas su pūgžlių ir invazinių, tokių kaip grundalai, priegauda.
Išlyga įstatyme numatyta ir tradicinei žvejybai, kaip paveldu pripažintas stintų bumbinimas Kuršių nerijoje ar stintelių žvejyba sukant bobą.
Su šiuo įstatymu pateiktas ir Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimas, numatantis didinti mokesčius vadinamiesiems žvejams mėgėjams už bilietus.
Ketvirtadienį numatytas svarstymas Seime.
Marios – išnarpliotos tinklų
25-erius metus laidą „Vienam gale kablys“ kuriantis žurnalistas, užkietėjęs žvejys Paulius Korsakas 15min teigė esąs prieš tinklus mariose.
„Jų yra neadekvačiai per daug, palyginus su vandens plotu“, – teigė laidos vedėjas.
Jis tikino, kad ir tinklai – visai ne tokie, kokiais žvejota seniau. „Tikrai ne tokie, kaip senoliai pynė. Šie tinklai pagauna viską, kas gyva. Ir dabar yra tiesiog žuvies traukimas neribotais kiekiais“, – įsitikinęs P.Korsakas.
Laidos apie žūklę kūrėjas pastebėjo, kad žuvies Kurių mariose mažėja jau gerą dešimtmetį. Anot jo, pagauti mariose ešerį ar karšį „jau yra reikalų“.
P.Korsakas teigė, kad mariose galėtų likti tik tradicinės žūklės, atspindinčios paveldą, propaguotojai.
Kiek kitokia situacija Kauno mariose, kur verslinė žūklė uždrausta jau nuo 2014-ųjų. Jau prieš porą metų atlikti tyrimai parodė, kad bendra žuvų biomasė mariose išaugo keturis kartus.
„Kauno mariose pernai turėjau geriausią savo pastarųjų penkių metų starkių žvejybą Lietuvoje. Taip gražu, kad nėra tinklų ir žuvis atsigauna“, – teigė pašnekovas.
Klaipėdos rajono žvejų asociacijos vadovas Mindaugas Limontas teigė, kad asociacija pritarė pataisoms. Tačiau jis pastebėjo, kad žvejams mėgėjams mokestis turėtų didėti verslinei žvejybai jau pasitraukus, o ne vis dar svarstant, kada draudimas įsigaliotų. „Didesnis mokestis turėtų būti nukreiptas aplinkos apsaugos gerinimui“, – teigė M.Limontas.
Visuomeninė gamtos apsaugos asociacija „Lašišos dienoraštis“ išplatino viešą kreipimąsi, raginantį Seimo narius ketvirtadienį palaikyti draudimą. Atkreipiamas dėmesys tiek į ekonominę pusę, tiek ir į gamtosauginę.
„Tačiau svarbiausias argumentas yra tai, kad mūsų Kuršių marių pusė yra dalis didžiulio žuvų migracijos kelio tarp Baltijos jūros ir Lietuvos upių baseinų, kuri dabar yra tankiai užtverta verslininkų tinklais. O vertingiausios žuvys kaip lašiša, šlakis, žiobris, ungurys, eršketas yra praeivės žuvys ir pagrinde migruoja tik Lietuvos teritorijoje“, – akcentavo asociacijos atstovai.
Jų nuomone, žvejybos intensyvumo sumažinimas mariose ne tik pagausintų žuvų kiekį jose, bet ir padarytų milžinišką įtaką visos Lietuvos žuvų populiacijai.
„Ichtiologų žodžiais, atlaisvinus marias nuo tinklų, jau per pirmus metus migruojančių žuvų kiekis mūsų upėse gali išaugti iki dviejų kartų“, – teigia visuomenininkai.
Pabrėžiama, kad Lietuvos pajūrio rūkyklose dažniausiai rūkoma iš Lenkijos akvakultūros ūkių atvežta žuvis, todėl prašoma didesnio dėmesio lietuviškų akvakultūros ūkių plėtrai.
Neringos meras: „Uždraudus išnyks amatas“
O Neringos meras Darius Jasaitis tikino siekiantis įtikinti pataisų autorius „nuspausti stabdžius“ ir atidėti pataisų svarstymą, išdiskutuoti su bendruomenėmis iki galo. Jis jau kreipėsi į pataisą registravusią A.Gedvilienę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Pirmadienį surengtas pasitarimas su A.Gedviliene.
„Žvejyba mūsų krašte itin svarbi. Draudimas sukeltų daug egzistencinių klausimų, kurie kai kam pasibaigtų ir katastrofa. Noriu, kad būtų išgirstos visos pozicijos“, – teigė D.Jasaitis.
Jo nuomone, vadinamųjų žvejų verslininkų, kuriuos pats būtų linkęs vadinti amatininkais, ir taip mažėja. D.Jasaitis įsitikinęs, kad dar po poros dešimtmečių jų ir taip neliks.
„Reikia suprasti: uždraudus dabar – vėliau jie jau nebeatsiras. Nes tai gyvenimo būdas, perduodamas iš kartos į kartą“, – aiškino Neringos meras.
Anot jo, šiuo amatu užsiimančių žvejų negalima lygint su pramoninės žūklės atstovais. „Kalbame apie minimalius kiekius, skirtus poilsiautojų ir vietinių žmonių poreikiams“, – rašte cituojamas meras.
Kurorto vadovas išreiškė pastebėjimą, kad į pusiasalį gali būti vežama žuvis iš Kaliningrado ir esą kaimyninėje srityje žvejybos pajėgumai tik didės.
D.Jasaitis pabrėžė nepritarsiantis verslinės žvejybos uždraudimui Kuršių mariose. Jis vylėsi, kad bus atsižvelgta į autentišką krašto paveldą, kur vietos gyventojai nuo mažumės valtelėmis plaukė į marias, džiūvantys tinklai tapo krašto akcentu, o rūkytos žuvis kvapas – neatsiejama dalimi. Anot Neringos vadovo, būtent žvejybos tradicijos lėmė, kad kraštui skirtas UNESCO saugomos teritorijos statusas.
Žvejybos įmonės: „Su mumis nesitarė“
Viešą laišką žiniasklaidai išplatinę žvejus verslininkus atstovaujantys „Žuvininkų rūmai“ ir jų vadovas Leonas Kerosierius teigė, kad „verslinės žvejybos draudimo naudojami duomenys neparemti jokiais faktais ar moksliniais tyrimais apie žuvų išteklių būklę vidaus vandenyse“. Apeliuojama ir į kitų šalių pavyzdžius, kur žvejybos verslas propaguojamas, skatinamas šviežios žuvies pardavimas.
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lamperta“, vienijančios apie 40 Kuršių mariose žvejojančių įmonių, vadovė Siga Jokubauskienė apgailestavo, kad niekas neišklausė jų pozicijos. „Štai paskambino žurnalistai ir mes džiaugiamės, nes ši pataisa paruošta neatsižvelgiant į mūsų specifiką. Į Kuršių marias nepažiūrėta kaip į tarptautinį telkinį, iš esmės įtaka perduota Rusijai“, – apgailestavo pašnekovė.
Jos nuomone, viešojoje erdvėje pastaruoju metu jaučiama agresyvi retorika, kai kalbama apie žvejus verslininkus. „Matome daug netikslumų, netiesios, klaidinančių duomenų, nepateikiami mokslo duomenys. Pataisų rengėjai nepamini Kuršių marių būklės, o ji yra vidutinė. Galima sakyti stabili nuo 2012-ųjų. Jokio pavojaus neįžvelgiama. Tai daugiau politinis sprendimas, o mes norime, kad būtų paisoma ir mokslinio“, – kalbėjo S.Jokubauskienė.
Anot jos, Kuršių mariose įmonės pagauna apie 1000 tonų žuvies, apie 700 tonų – kuojos ir karšiai.
S.Jokubauskienė tikino, kad nėra įvertinama ir kokia žvejų mėgėjų įtaka marioms. „Niekas negali pasakyti, kiek kenksminga ar nekenksminga jų veikla. Matome, kokiomis priemonėmis jie gaudo žuvis: naudoja echolotus, kai praktiškai žuvis neturi galimybių pasprukti, koks tų kvepiančių masalų, įvairių kiniškų priemonių, švino poveikis?“ – klausė pašnekovė.
Pasak jos, priėmus pataisą, be darbo liktų mažiausiai 139 žmonės. Maždaug tiek vienija asociacija.
Ekologas: „Sveikos obels kirsti nereikia“
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis pasigedo mokslo vaidmens teikiant Žuvininkystės įstatymo pataisas.
„Oponuoju vieną vienintelį dalyką – mokslo ignoravimą ir radikalų sprendimą, kuris brangiai kainuos visiems. Oponuoju bandymą išvaryti verslo žvejus ir tai, kad tai daroma pataikaujant kitai verslo pusei“, – aiškino ekologas.
Anot jo, ši pataisa palies ir žuvies valgytojus, nes įsigyti šviežią, mariose pagautą ir išrūkytą žuvį, taps beveik neįmanoma.
„Riboti tinklų kiekį reikia, intensyvumą verslo mažinti taip pat galima, griežtinti kontrolę taip pat, bet tikrai ne uždrausti visiškai“, – aiškino E.Paplauskis.
Kaip pavyzdį jis pateikė obelį: žmogus gali nusiskinti obuolių tiek, kiek medis duoda, tačiau nenukertant paties medžio, ypač kai kamienas sveikas ir gyvybingas.
„Galbūt kai kam pasirodys, kad kalbant apie Kuršių marias, naudoti palyginimus apie obuolius yra nekorektiška, tačiau biologai apie kiekvieną rūšį Žemėje mąsto labiau kaip apie visumą, populiacijų lygmeniu, kas daug labiau primena medį negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio”, – teigė ekologas. Anot jo, siekiamybė yra suvartoti tiek, kiek gamta duoda. Problemą galima spręsti žvejybos intensyvumo ribojimu, bet ne visišku draudimu.
„Išteklių būklė Baltijos jūros priekrantėje nėra geresnė, bet niekam į galvą nešauna nuvaryti verslininkus nuo jūros. Visi puikiai supranta, kad ištekliams sumažėjus reikia mažinti intensyvumą ir viskas atsistatys. Problema sprendžiama intensyvumo reguliavimu, o ne visišku draudimu. Tai nereiškia, kad ten viskas gerai, yra ir perlenkimų, visko yra, bet pamažu diskutuojant viskas bus sudėliota taip, kad ir žuvies turėtume, ir ištekliai nebūtų pakirsti.
Įdomiausia, kad priekrantės žvejų laimikiai tiesiogiai priklauso nuo Kuršių marių, o marių nuo priekrantės. Vasaros metu daug marių žuvų išplaukia į jūrą, o per marias į nerštavietes migruoja jūroje gyvenančios žuvys. Tai susisiekiantys indai. Kodėl to paties indo dalyje prireikė išmesti visus verslininkus, suprasti sunku”, – pažymėjo E.Papauskis.
Tyrimai: kuojų daugėja, karšių populiacija atsistato
Ekologas ragina teisės aktų rengėjus išgirsti ir mokslo balsą, panagrinėti tyrimus ir „nekirsti ant stabdžių, o stabdyti pamažu“.
Gamtos tyrimų centro ataskaita „Kuršių marių žuvų išteklių tyrimai ir rekomendacijos dėl žuvų išteklių racionalaus naudojimo ir saugomų žuvų šalutinio laimikio sumažinimo 2019–2021 m.” rodo, kad žuvų populiacija mariose pastaraisiais metais tikrai neblogėja, kai kurių rūšių ir padaugėjo.
Dar prieš tris dešimtmečius Kuršių mariose žvejojo apie 80 įmonių, dabar likę mažiau nei 50. Sumažėjo ir kvotos.
Didžiausią žuvų biomasės dalį Kuršių mariose sudaro karšis ir kuoja, jų bendra dalis siekia apie 60 proc.
Ataskaitoje rašoma, kad per pastaruosius porą dešimtmečių stebimas žuvų biomasės ir gausumo mažėjimas. „2015–2017 metais santykinė biomasė siekė 4,3–3,8 kg laimikių vienai pastangai ir buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1993 metų. 2018 m. tiek biomasė, tiek gausumas didėjo, tačiau nesiekė daugiamečio vidurkio. 2019 m. stebėtas dar didesnis šių rodiklių padidėjimas ir jie viršijo daugiametį vidurkį“, – rašoma Gamtos tyrimo centro tyrime.
Kuoja išskiriama kaip ta žuvis, kurios Kuršių marioje daugėjo. 2019-aisiais atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad augo ir pūgžlių populiacija. Taip pat padaugėjo ir žiobrių, atsistato karšių populiacija.
Tačiau mokslininkai rekomendavo žvejams keisti tinklus į didesnius, nes buvo stebimas vidutinio pagaunamo sterko mažėjimas.