Komiteto nutarime, kurį balsavime palaikė 47 nariai, prieš balsavo 37 ir 2 europarlamentarai susilaikė, teigiama, kad iki 2030 m. ES turėtų sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų (pesticidų) naudojimą ir jų keliamą riziką bent 50 proc., o vadinamųjų „pavojingesnių produktų“ naudojimą 65 proc., palyginti su 2013–2017 m.
Aplinkos komiteto narys europarlamentaras Liudas Mažylis buvo vienas iš tų, kurie nepritarė svarstytam siūlymui.
„Manau, kad yra itin svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir Europos, Lietuvos žemės ūkio interesų. ELP (Europos liaudies partijos – red. past.) frakcijos perspektyva grindžiama idėja, kad pesticidų mažinimas yra būtinas siekiant užtikrinti saugesnį maisto tiekimą ir sveikesnes ekosistemas, tačiau taip pat reikia atsižvelgti ir į platesnį globalų kontekstą“, – savo sprendimą argumentavo europarlamentaras iš Lietuvos.
Pasak jo, dabartiniame globaliame kontekste, kai nuolatos girdime apie maisto trūkumą trečiosiose pasaulio valstybėse, ne vieną šiuo metu vykstančią humanitarinę krizę ir grėsmę dar didesniam Artimųjų Rytų regiono destabilizavimui, kaip niekada svarbu sutelkti dėmesį į aprūpinimo maistu išsaugojimą ir netrukdyti maisto gamybai Lietuvoje ir visoje Europoje.
„Nors augalų apsaugos produktų mažinimas yra svarbus tikslas, jis turi būti vykdomas tvariai ir subalansuotai, atsižvelgiant į ūkininkų ir vartotojų interesus“, – pabrėžė L.Mažylis.
Anot jo, kelios valstybės narės, įskaitant Lietuvą, jau padarė didelę pažangą mažindamos pesticidų naudojimą, parodydamos, kad tokia pažanga įmanoma ir be universalaus taikymo ES mastu.
„Labai svarbu, kad Lietuvos ūkininkai ir Europos šalys galėtų lanksčiai pasirinkti pesticidų mažinimo kelius ir praktiką, atsižvelgiant į specifinius valstybės narės žemės ūkio poreikius ir iššūkius“, – tvirtino europarlamentaras.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad jeigu Lietuvos ūkininkams bus apribota galimybė naudoti tam tikrus augalų apsaugos produktus, pirmiausia jiems turi būti suteikta galimybė pritaikyti naujus veisimo būdus, technologinę pažangą, siekiant pagerinti maisto gamybą ir užtikrinti savo veiklos tvarumą.
Savo ruožtu pranešėja Sarah Wiener (Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas) po balsavimo teigė, buvo vienu žingsniu priartėta prie to, jog iki 2030 m. ES gerokai sumažėtų cheminių pesticidų naudojimas.
„Labai gerai, kad pavyko susitarti dėl įgyvendinamų kompromisų diskusijoje, kuri buvo persmelkta ideologijų ir industrijos. Buvo rasta praktinių sprendimų, pavyzdžiui, jautriose srityse, kuriose valstybės narės prireikus galės daryti išimtis. Man pačiai buvo ypač svarbu užtikrinti, kad Europos ūkininkams būtų nemokamai teikiamos konsultacijos dėl prevencinių priemonių, grįstų integruotu kenkėjų valdymu“, – sakė europarlamentarė iš Austrijos.
Ką iš tiesų pakeistų nauja tvarka?
EP nariai siekia, kad kiekviena ES valstybė narė galėtų priimti nacionalinius tikslus ir strategijas, grįstas per metus parduodamomis medžiagomis, jų pavojingumo lygiu ir žemės ūkio paskirties plotu. Tai padarius, Europos Komisija (EK) patikrintų, ar nacionaliniai tikslai pakankamai ambicingi ir gali padėti siekti keliamų ES tikslų.
Kad būtų maksimaliai padidintas nacionalinių strategijų poveikis, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti konkrečias penkias kultūras, kurioms cheminių pesticidų naudojimo mažinimas turėtų didžiausią poveikį.
Kadangi pesticidai gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, EP Aplinkos komitetas taip pat siūlo visiškai uždrausti pesticidų (išskyrus leidžiamus ekologiniam ūkininkavimui ir biologinei kontrolei) naudojimą „jautriose teritorijose“ ir 5 metrų buferinėse zonose. Pavyzdžiui, visose miesto žaliosiose erdvėse, įskaitant parkus, žaidimų aikšteles, poilsio zonas, viešuosius takus, taip pat „Natura 2000“ teritorijose.
Norint geriau aprūpinti ūkininkus alternatyviomis priemonėmis, siekiama, kad praėjus šešiems mėnesiams nuo reglamento įsigaliojimo EK nustatytų tikslą, kiek turėtų iki 2030 m. padidėti mažos rizikos pesticidų pardavimas. Komisija taip pat turėtų įvertinti metodikas, skirtas paspartinti mažos rizikos pesticidų ir biokontrolės leidimų išdavimo procesą. Pasak europarlamentarų, dabartinės ilgai trunkančios procedūros – didelė kliūtis juos taikyti.
EP nariai taip pat siekia, kad iki 2025 m. gruodžio mėn. Komisija išnagrinėtų pesticidų naudojimo skirtumus tarp importuojamų ir ES užaugintos produkcijos. Tikimasi, kad padarius išvadas būtų pasiūlytos priemones, užtikrinančios, jog importuojami produktai atitiktų ES standartus.
Be to, norima, kad būtų uždraustas ES nepatvirtintų pesticidų eksportas į trečiąsias šalis.
Planuojama, kad EP naujos tvarkos įgyvendinimo mandatą turėtų priimti lapkričio 20–23 d. vyksiančioje plenarinėje sesijoje. Tada būtų pradėtos derybos su ES valstybėmis narėmis.
ES Aplinkos agentūros duomenimis, kasmet bendrijoje parduodama apie 350 tūkst. tonų įvairių pesticidų. 2021 m. EK užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 40,4 proc. maisto randama pesticidų pėdsakų, nors dažniausiai leistinos jų ribos nėra viršijamos.
Pesticidų paplitimo diagrama pagal šalis