„Antra, parlamentarai supranta, kad, jei staiga ši tema būtų išspręsta, viešo visuomeninio gyvenimo srityje neliktų aktualios temos, o dabar visą laiką šis klausimas bus kaip karšta bulvė“, – mano V. Andriukaitis.
Europarlamentarai pabrėžia, kad minėtas siūlymas suardytų bendrąją vidaus rinką ir paskatintų grąžinti pasienio kontrolę tarp bendrijos valstybių, turinčių skirtingą požiūrį į GMO. Komisija siekė tam tikrais atvejais suteikti teisę pačioms valstybėms apsispręsti, ar jų teritorijoje gali būti prekiaujama GMO maistu ir pašarais.
Paklaustas, ar Lietuvoje GMO auginimas, importas ir naudojimas pakankamai ribojamas, o jei ne, ką dar reikėtų drausti, V. Andriukatis sako manantis, kad sprendimai dėl GMO turi būti labai apgalvoti, nes be mokslinės, be biotechnologijų pažangos nebus pažangos ir žemės ūkyje.
„Kita vertus, organinė žemdirbystė taip pat turi savo vietą ir taip pat gali naudoti perspektyvas. Juk organinė žemdirbystės ateityje taip pat naudos naujas selekcijos technologijas, kurios gali išvesti naujas augalų, žemės ūkio kultūrų rūšis“, – pastebi eurokomisaras.
Dabartinės technologijos, genų inžinerija ir naujos selekcijos technologijos, V. Andriukaičio žodžiais, taip supanašėjo, kad yra labai arti viena kitos, tad naujas biotechnologijų šuolis yra neišvengiamas. „Aš manau, kad Lietuva neturėtų likti periferijos kampe – jei mes nestimuliuosime mokslinės žemės ūkio pažangos, atsiliksime produktyvumu, konkurencingumu“, – pabrėžia jis.
Kas kita, priduria V. Andriukaitis, būtinybė stebėti ir išsaugoti bioįvairovę, griežtos teisės normos dėl maisto saugos, pesticidų ribojimo ar mažinimo. „Bet šiaip vienintelis aiškus atsakymas dėl biotechnologijų – ar jos kenkia sveikatai. Mes naudojamės viso pasaulio mokslinių institucijų duomenimis, nes Europos maisto saugos agentūra (EFSA) naudoja duomenis iš viso pasaulio, ne tik iš Europos. [...] Tad kol kas visiškai aišku ir nekyla abejonių dėl to, kad biotechnologinė produkcija sveikatai nekenkia“, – teigia eurokomisaras.
Taip pat, pabrėžia jis, Lietuva turėtų galvoti apie ateitį: „Įsivaizduokite, kad, jei ateityje atsiras tokių augalų, kuriuose bus daugiau baltymo ir, pavyzdžiui, mažiau alergenų arba daugiau sudėtinių vitaminų, kurie reikalingi ypač retoms ligoms gydyti. Negi Lietuva atsisakys auginti tokius augalus? Manau, kad tuomet Lietuva labai smarkiai atsiliks.“
