„Tai reiškia, kad visų pirma traukiniams, judantiems iš perkrovimo stočių į ES jūrų uostus, turi būti teikiamas prioritetas – sudaromi logistiniai koridoriai, o jūrų uostuose turi būti užtikrinami kuo didesni pajėgumai Ukrainos derliaus išplukdymui į pardavimo rinkas“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Sinkevičius, komentuodamas naujus EK pasiūlymus dėl priemonių, palengvinančių krovinių gabenimą iš Ukrainos.
EK trečiadienį patvirtino planą, kaip Bendrijos narės gali padėti Ukrainai iki liepos išgabenti maždaug 20 mln. tonų grūdų.
EK nario V.Sinkevičiaus teigimu, toks Komisijos siūlymas visų pirma skirtas Baltijos šalims, Lenkijai, Rumunijai, nes jos yra artimiausios Ukrainai. Anot eurokomisaro, EK nesvarsto humanitarinio krovinių gabenimo koridoriaus per Baltarusiją sukūrimo.
„Politiškai tai yra neįmanoma: kaip garantuoti, kad iš Ukrainos važiuojantys grūdai atsidurs Klaipėdoje, o ne kokiam nors Rusijos uoste. Jau dabar Rusija vagia grūdus iš Ukrainos saugyklų ir šiandien laivas su tokiais grūdais švartuojasi Sirijoje“, – sakė V.Sinkevičius.
„Jei Lukašenkai atrodo normalu prievarta nutupdyti lėktuvą ten, kur jis nori, tai pakreipti traukinio kryptį jam problemų tikrai nebūtų“, – pridūrė jis.
Pasak eurokomisaro, naujoms priemonėms neplanuojama skirti papildomo finansavimo, o Komisija būtų savotiška šio proceso koordinatorė.
„Komisija veiktų kaip koordinatorius tarp ES šalių ir Ukrainos, kad logistinės operacijos būtų kuo efektyvesnės, o kiekvienoje šalyje turėtų atsirasti vieno langelio principas, kur galėtų kreiptis Ukrainos derlių eksportuojančios įmonės“, – teigė V.Sinkevičius.
Pasak už transportą atsakingos EK narės Adinos Valean, Komisija dirbs, kad didėtų naujų eksporto koridorių infrastruktūros pajėgumai ir būtų kuriamos naujos jungtys.
„Per kitą Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimų raundą bus leidžiama remti projektus, kuriais yra gerinamos transporto jungtys su Ukraina, įskaitant geležinkelių jungtis, kelių ir geležinkelių terminalus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė eurokomisarė.
Jos teigimu, siekdama paskatinti ES vežėjus leisti savo transporto priemonėms įvažiuoti į Ukrainą, Komisija išnagrinės papildomų finansinių garantijų galimybes.
V.Sinkevičiaus teigimu, iki karo 90 proc. viso Ukrainos grūdų derliaus buvo gabenama per uostus, o grūdų eksportas sudarė apie 20 proc. visų šalies eksporto pajamų. Šiuo metu Ukrainoje yra per 40 mln. tonų grūdų, kurių pusė turėtų būti išvežta iki liepos.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis šią savaitę teigė, kad yra tik du realūs būdai iš karo apimtos Ukrainos išvežti grūdus – su tarptautinių institucijų pagalba atblokuoti Ukrainos uostus arba sukurti humanitarinį koridorių per Baltarusiją.
Pasak ministro, pokalbiai dėl tokio koridoriaus vyksta, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos ar Europos Komisija.
M.Skuodžio teigimu, pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą. Skaičiuojama, kad Klaipėdos uostas be papildomų investicijų galėtų perkrauti per 8 mln. tonų, tuo metu per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu įmanoma per metus į Lietuvą atvežti tik iki 1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.
Logistiką tarp Ukrainos ir Lietuvos apsunkina ir skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška, todėl vežant krovinius reikia keisti geležinkelio riedmenis.
Ukraina negali išvežti 20 mln. tonų pernai metų derliaus grūdų, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.
Ukraina vien kviečių ir kukurūzų per metus eksportuoja apie 50 mln. tonų.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega anksčiau sakė, kad Ukraina užima 10 proc. pasaulio kviečių, 13 proc. – miežių, 15 proc. – kukurūzų, virš 50 proc. – saulėgrąžų aliejaus rinkos.
Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai javų importu iš Rusijos ir Ukrainos patenkina daugiau nei 50 proc. savo poreikių.
