„Mes dabar bandome sugalvoti tą kompensavimo mechanizmą, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė viceministras. – Šiuo metu paskaičiuota, kad jeigu bus kompensacija, jai bus reikalingi 24 mln. eurų.“
Pasak jo, dar 2 mln. eurų reikėtų, norint skirti pinigus ūkiams už atliekamus dezinfekcijos ir išvalymo darbus.
E.Viskontas teigė, kad atsakingi pareigūnai nesitikėjo, kad audinės Lietuvoje koronavirusu užsikrės taip greitai.
„Situacija iš tiesų yra įtempta“, – kalbėjo jis.
Blogiausia padėtis šiuo metu yra Jonavos rajono bendrovės „Danmink“ audinių ūkyje, šioje savivaldybėje pirmadienį buvo įvesta ekstremalioji situacija.
Siekiant sustabdyti viruso plitimą planuojama užmigdyti 40 tūkst. žvėrelių.
„Šiuo metu ūkyje yra apie 2,5 tūkst. dėl COVID-19 nugaišintų arba nugaišusių audinių, kasdien jų planuojama užmigdyti iki 4,5 tūkstančio“, – posėdyje pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vadovas Marius Masiulis.
Žemės ūkio viceministras sako, kad šiuo metu svarstoma apie paramos ūkiams mechanizmą, o lėšas „Danmink“ bus galima skirti dėl įvestos ekstremalios situacijos.
„Pirmiausia reikia rasti pinigų, bet, kaip žinote, valdžia yra pasikeitusi, o už naują valdžią aš kalbėti negaliu“, – teigė E.Viskontas.
Kituose šalies audinių ūkiuose koronavirusu susirgusių žvėrelių kol kas nėra nustatyta. Sekmadienį pranešta apie du koronavirusu apsikrėtusius audinių ūkio Radviliškio rajone darbuotojus, tačiau nėra duomenų, kad būtų užsikrėtę ir žvėreliai.
COVID-19 ūkiuose toliau plis
Tuo tarpu audines auginančio Jonavos rajono Vilkijos ūkio vadovas bei Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša įspėja, kad koronaviruso užkratas neišvengiamai persimes ir į kitas audinių fermas.
Jis teigia, kad taip įvyks dėl nepakankamai greito testavimo ir spartaus COVID-19 plitimo tarp žmonių visoje Lietuvoje.
„Čia klausimas ne ar ateis, o kada ateis“, – teigė verslininkas.
Jo teigimu, audinių ūkių savininkai nėra epidemiologai ir nežino, kaip elgtis įvairiose situacijose, o iš institucijų sulaukia tik „taisyklių ir nurodymų“.
Č.Tallat-Kelpša sakė, kad koronavirusas jo ūkyje išplito dėl to, kad Lietuvoje dėl ligos nepakankamai testuojami būtent žmonės.
„Dabar mes patys perkame reagentus ir tariamės su medikais, kad jie atvyktų į ūkį ir tikrintų mūsų žmones“, – pasakojo ūkio savininkas.
Susidaro vaizdas, kad kalbamės ne su pelningo verslo atstovais, bet su vos ne socialinės rūpybos kažkokia įmone.
Pasak jo, naudojami testai nėra sertifikuoti, todėl gavus teigiamus rezultatus dar vieną tyrimą reikia atlikti valstybinėje laboratorijoje, o tai užtrunka.
„Negali savaitės laukti, kol sužinosi, ar žmogus serga, ar neserga“, – kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas sukritikavo sektorių dėl neatsakingo požiūrio.
„Susidaro vaizdas, kad kalbamės ne su pelningo verslo atstovais, bet su vos ne socialinės rūpybos kažkokia įmone, kuri prašo padėti, nes pati nieko negali padaryti“, – tvirtino konservatorius.
Jis sakė, kad Lietuvoje daug įmonių, gerbiančių savo reputaciją ir žmonių sveikatą, pačios perka testus, o kai kurios bendrovės be neigiamo COVID-19 testo netgi neįleidžia žmonių į darbovietes.
Č.Tallat-Kelpša pabrėžė, kad jų atliekami testai nėra sertifikuoti ir legalūs, todėl valstybės sveikatos priežiūros įstaigų tyrimai reikalingi gauti oficialiam patvirtinimui.
„Atleiskite, direktoriau, taip negali būti. Jeigu jūs perkate paslaugą iš privačios klinikos, tai yra visiškai legalus testas“, – replikavo A.Vyšniauskas.
Ar mutacijos – pavojingos?
Posėdyje dalyvavusi Kopenhagos universiteto doktorantė virusologė Miglė Gabrielaitė perspėjo, kad Danijoje, kur pirmiausia ir pastebėtas koronaviruso plitimas audinėse, tai įvyko itin dideliu mastu.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad dėl vienos užsikrėtusios audinės fermoje gali užsikrėsti iki 90 proc. žvėrelių.
„Palyginus su plitimu populiacijoje, kuris yra apie 5 proc. Danijoje, potencialiai tai yra kur kas didesnė epidemija“, – sakė M.Gabrielaitė.
Pasak jos, nepaisant nuogąstavimų, tyrimai parodė, jog COVID-19 mutacijos audinėse tikriausiai neturės didelės įtakos vakcinų nuo koronaviruso veiksmingumui.
Vis dėlto tai nereiškia, jog saugoti audinių nuo ligos nereikia, tvirtino mokslininkė.
„Mutacijų bijoti nereikia, tai yra normalu, bet leisti tam vykti nuolatos, kitame nei žmogus šeimininke yra papildomas pavojus“, – kalbėjo M.Gabrielaitė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas M.Masiulis teigė, kad Lietuva siųs audinių ūkiuose aptikto koronaviruso mėginėlius tarptautiniams tyrimams.
„Mes esame beveik įsitikinę, kad čia problema buvo ta, jog žmogus užkrėtė audines. Tas mutavimas nevyksta taip greitai, kad turėtų įtaką vakcinos kūrimui“, – sakė specialistas.
