„Apie tokį Rusijos sprendimą sužinojau iš žurnalistų ir internetinių portalų, o tokio sprendimo priežasčių versijos net septynios. Visos jos labai skiriasi“, – „Laisvajai bangai“ sakė pašnekovas.
Apie tai, ko galėtų imtis tarnyba susidarius tokiai situacijai, J.Milius atsakė, kad tai – beprecedentis atvejis, todėl imtis standartinių veiksmų tarnyba negali, nes tam neturi oficialaus pagrindo, o iki šiol buvusius atvejus pavadino „civilizuotais“: „Gaudavome oficialų raštą, kuriame išvardindavo pažeidimus. 10 dienų tikrindavo partijas ir jei nepasitvirtindavo, apribojimus nuimdavo, jei pasitvirtindavo – būdavo stabdomas įvežimas, tačiau prieš tai įspėdavo nurodydami konkrečią dieną“, – sakė vadovas.
„G.Oniščenka yra Rusijos vyriausias sanitarijos specialistas. Jo puslapyje yra aprašytos visos šios situacijos versijos“, – sakė tarnybos vadovas. Anot pašnekovo, kai kurios versijos visiškai neatitinka tikrovės, nes ftalatų, neva aptiktų mūsų gamintojų produkcijoje, rasti jie negalėjo, kadangi Lietuvos gamintojai nenaudoja pakuočių, kuriose yra šių priemaišų", – sakė J.Milius. Be to, pasak jo, Lietuvos gamintojų pakuotės yra sertifikuotos ir naudojamos kitose valstybėse, tačiau kitos šalys dėl to problemų nekėlė.
Paklaustas apie jam žinomas septynias versijas tarnybos vadovas užtikrino, kad jas galima lengvai atremti, nes „antibiotikų versija yra 7 metų, mielės – 2 metų senumo, mikrobiologija irgi išspręsta problema, pieno miltelių mūsų gamintojai apskritai nenaudojo“.
Lietuva per metus į Rusiją eksportuojama apie 60 tūkst. tonų pieno produktų, „Mūsų pieno gamintojai ieško naujų rinkų, šiuo metu kalbama su Argentina, iš Kinijos laukiame tik patvirtinimo. Savo pieno produktus vežame į 70 valstybių ir tikrai nebuvo jokių priekaištų dėl kokybės. Tos pačios Rusijos žmonės labai vertina ir mėgsta lietuviškus pieno produktus“, – „Laisvajai bangai“ sakė J.Milius.
