Tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis specialią Seimo komisiją trečiadienį informavo, kad institucija kol kas nėra gavusi vartotojų skundų dėl skirtingos produktų sudėties.
„Nusiskundimų tikrai tokių neturėjome, o jeigu jie būtų, tyrimai būtų atliekami“, – trečiadienį teigė jis Seimo komisijoje, kuri aiškinasi, kodėl Lietuvos institucijos ilgai nesiaiškino, ar į rinką patenka tos pačios prekės, tik skirtingos sudėties.
Pasak VTAT atstovo, šiuo metu planuojami tyrimai, kurie parodytų, ar dėl skirtingos tų pačių maisto produktų sudėties nebuvo nesąžiningos konkurencijos, taip pat sprendžiama, kokius ne maisto produktus tirti.
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė Seimo komisiją informavo, kad ministerija jokių tyrimų dėl analogiškų prekių ženklų produkto sudėties skirtumų neinicijavo. Pasak jos, ES valstybėse tokius tyrimus atlikinėjo maisto saugos priežiūros, o ne vartotojų teisių gynimo tarnybos.
„Tyrimai buvo atliekami kai kuriose valstybėse tam tikru tikslu, kad paskatintų diskusijas ES lygmeniu, ar neturėtų būti priimti tam tikri teisės aktai, kad šioje srityje reikia papildomo teisinio reguliavimo“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Rugpjūtį Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-ijų iš 33-ijų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Praėjusią savaitę pirmajame Seimo komisijos posėdyje VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas pripažino, kad nuo 2011 metų tarnyba nesėkmingai kvietė nevyriausybines vartotojų teisių organizacijas atlikti maisto produktų sudėties ir kainų tyrimus skirtingose ES šalyse.
Seimo komisija turėtų dirbti iki pavasario. Ji taip pat turėtų aiškintis, kodėl Lietuva produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
