Kreipimąsi Vyriausybei pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir pieno perdirbimo bendroves vienijanti asociacija Pieno centras. Jie tikisi, kad Vyriausybė inicijuos Žemės ūkio ministerijos ir pastabas įstatymo projektui teikusių institucijų bei socialinių partnerių bendrą pasitarimą.
„Susipažinus su Pieno įstatymo pakeitimo projektu, kurį teisės aktų registre ministerija įregistravo šių metų rugpjūčio 21 dieną, akivaizdu, kad nei į socialinių partnerių, nei į valstybinių institucijų pateiktas esmines pastabas atsižvelgta nebuvo. Todėl visas pastabas Vyriausybei pateikėme pakartotinai“, – pranešime sakė LPK vadovas Ričardas Sartatavičius.
Verslo atstovų teigimu, įstatymo projekto nuostatos varžo galimybę laisvai derėtis, be to, nuostata žalią pieną parduodančius asmenis skirstyti į grupes, pagal tai nustatant vienodą supirkimo kainą, pažeidžia ūkinės veiklos laisvę bei vartotojų interesus.
Įstatymo projekte ministerija siūlo atsisakyti pieno gamintojų skirstymo į grupes pagal parduodamo pieno kiekį, o juos grupuoti pagal pieno pristatymo būdą – pienas pristatomas į supirkimo punktą, paimamas tiesiogiai iš ūkio, pristatomas tiesiogiai į perdirbimo įmonę ir taip nustatyti supirkimo kainą.
Be kita ko, nurodoma, jog į kainą turi įeiti visos išlaidos, susijusios su sutarto kiekio tiekimu – derantis dėl kainos, turi būti įvertintos supirkimo bei pristatymo pirkėjui išlaidos. Taip pat siūloma nustatyti, kad priemokų ir priedų dydžiai turi būti nurodyti sutartyje ir sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. supirkimo kainos.
Be to, pieno pirkėjas, norėdamas pieno kainą mažinti daugiau negu 5 proc. punktais nei nustatyta sutartyje, privalėtų pagrįsti šios kainos mažinimą. Šiuo metu nuostata taikoma, kai kaina mažinama 3 punktais.
