Viceministras: EK bus prašoma išskirtinės pagalbos kiaulių augintojams

Briuseliui atmetus du Lietuvos siūlymus dėl paramos schemos, valdžia ieško naujų kiaulininkystės verslo rėmimo būdų, siekiant padėti kiaulių augintojams išgyventi perteklinės produkcijos krizę, sako žemės ūkio viceministras. Europos Komisijos (EK) bus prašoma išskirtinės pagalbos.
Kiaulės
Kiaulės / 123RF.com nuotr.

„Kiaulininkystės sektoriuje visos dabartinės schemos, reikia pripažinti, yra neveiksmingos, reikia kurti naują pagalbos schemą. Tada reali finansinė pagalba į sektorių ateis 2022 metų pirmame ketvirtyje“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė Paulius Lukševičius.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė sako, kad bus siekiama laikinos išskirtinės pagalbos kiaulių augintojams. Pasak jos, lėšų poreikis siektų nuo 8,8 mln. eurų iki 12 mln. eurų.

„Turėtume parengti prenotifikaciją, derinimas mažiausiai truktų apie mėnesį, jeigu EK atsižvelgtų ir pritartų. Įrodytume, kad šitas sektorius turi didelių sutrikimų, būtų rengiamos (paramos teikimo – BNS) taisyklės, siunčiama jau notifikacijai, Komisijai pritarus, taisyklės būtų tvirtinamos, renkamos paraiškos kompensacijoms“, – komitete teigė R.Mininienė.

„Greituoju būdu kažką aktyvuoti, pratęsti (...) nėra galimybės, nes yra pasiektos lubos, kurios labai žemos“, – pridūrė ministerijos atstovė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas spalį yra sakęs, kad EK prašoma padidinti valstybės pagalbos arba vadinamas de minimis lubas. Anot jo, situacijai blogėjant, EK pažadėjo taikyti rinkos reguliavimo priemones, o ministerija taip pat prašys Vyriausybės pratęsti laikinas pandemines pagalbos priemones kiaulių augintojams.

Pasak R.Mininienės, dviejų siūlymų dėl paramos schemos anksčiau Briuselis nepatvirtino, o trečią teko pakeisti iš esmės.

P.Lukševičiaus teigimu, didžiausi netekimai kiaulių versle buvo rugsėjo mėnesį, o sunki situacija susidarė, kiaulių augintojams užsivėrus Kinijos rinkai.

K.Navickas trečiadienį sakė, kad Lenkija savo ūkininkams netekimus kompensuoja iš lėšų, skirtų kovos su afrikiniu kiaulių maru. Pasak ministro, danų kiaulienos eksportas į Kiniją tebevyksta, o sustojo jauniklių paršelių pardavimai į Vokietiją, Ispaniją.

Pavyzdžiui, skandinavų vartotojai išperka vietinę kiaulieną. „Čia yra lojalumo kriterijus, ko pas mus nėra, yra tik lojalumas kainai“.

K.Navickas informavo, kad ES paramos kiaulių augintojams prašo 20 šalių.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Žultauskas yra sakęs, jog daugiau nei pusė iš 40 asociacijos narių – apie 20 ūkių, kurių bendra apyvarta siekia apie 150 mln. eurų, svarsto apie veiklos stabdymą.

Anot 90 proc. šalies kiaulių užauginančias įmones vienijančios asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, ES rinkoje atsiradus kiaulienos pertekliui, Lietuvoje jos kaina nukrito žemiau savikainos.

Kiaulių augintojai prašo ir Konkurencijos tarybos pagalbos, nes prekybos centruose vietinė kiauliena yra beveik dvigubai brangesnė nei atvežtinė.

Krizė kilo Kinijai greičiau nei prognozuota atgaivinus savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro sukeltos krizės ir užtrenkus duris didžiausioms ES kiaulienos eksportuotojoms – Vokietijai ir Ispanijai. Padėtį sunkina ir pabrangę pašariniai grūdai bei soja, energetiniai ištekliai.

Lietuva pasigamina 50 proc. jos poreikiams būtinos kiaulienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis