Pirkėjai sugrįžta
Lietuviškas baltasias kiaules ir Šarolė veislės mėsinius galvijus Raseinių rajone, Algimantų kaime, auginantys Žiliai patys gamina ir pirkėjams siūlo platų asortimentą ekologiškų mėsos produktų: nuo žalios mėsos, Lietuvą reprezentuojančio tradicinio gaminio vardą pelniusio skilandžio iki įvairių dešrų, dešrelių, rūkytų šonkaulių ir t.t. Unikalu tai, kad būtent šeimos nariai – Audronė su vyru Kaziu ir sūnumi Kazimieru bei dukra Jovita patys dirba visus ūkio darbus – nuo pašarų gamybos iki produkcijos realizacijos. „Turime kelis pagalbininkus, tačiau iš esmės viską darome savo rankomis – taip užtikriname kokybę visuose gamybos etapuose“, – teigė A. Žilienė.
O ir pirkėjai, pasak ūkininkės, vertina galimybę įsigyti produkciją iš pirmų rankų, todėl patys Žiliai šeštadieniais skuba į mobiliuosius ūkininkų turgelius – dukra važiuoja į Klaipėdą, vyras prekiauja prie Akropolio Vilniuje, o pati Audronė mėsos gaminius siūlo Kaune. Pašnekovės teigimu, yra susifomavęs pastovių pirkėjų ratas, kuris po truputį plečiasi: „Daugelis pabandę mūsų produkcijos sugrįžta – jie jau nebenori įprasto chemizuoto maisto, kadangi valgydami ekologiškus produktus žmonės jaučiasi geriau, o ir skoninės tokio maisto savybės visai kitos“.
Palankus sveikatai maistas
Paprašyta apibūdinti savo pirkėją, ūkininkė pažymėjo, kad jų produkciją renkasi įvairūs žmonės. Vis tik, pasak pašnekovės, ekologiško maisto pirkėjai išsiskiria sąmoningumu: „Jiems tikrai ne tas pats, ką deda į savo organizmą – ši visuomenės dalis skaito, gilinasi ir puikiai supranta, koks yra skirtumas tarp ekologiško ir įprasto maisto“. Ilgametę ekologinio ūkininkavimo patirtį turinti A. Žilienė pastebi, jog savo ir artimųjų sveikata besirūpinančių pirkėjų dalis auga, ypač tarp jaunimo, vaikus auginančių šeimų. Visuomenė vis aiškiau suvokia, kad keli papildomi eurai į didžiausią turtą – sveikatą visuomet atsiperka, renkantis ekologiškus produktus akivaizdžiai pagerėja savijauta, tėvai džiaugiasi, kad vaikams sumažėja ar visai išnyksta alergijos.
Žilių ūkyje kiaulė auginama metus laiko, kai pramoniniame komplekse augimo procesas užtrunka bent du kartus trumpiau, todėl, suprantama, ekologiškas maistas su įprastu negali konkuruoti kainomis, tačiau čia pagelbėti gali atsakingas vartojimas. „Sąlyginai pigaus, tačiau nekokybiško maisto žmonės prisiperka per daug, dalį jo vėliau paprasčiausiai iššvaisto, tuo tarpu mūsų pirkėjai perka apgalvotai ir visą įsigytą produkciją suvartoja, todėl galutinės išlaidos nesiskiria“, – apie skirtingus įpročius kalbėjo A. Žilienė.
Viltis – švietimas
Nors ekologiško maisto pirkėjų ratas nuolat plečiasi, tikrai kokybiško maisto revoliucijai koją kiša informacijos stoka. Prekybininkai įvairiais marketinginiais šūkiais vilioja pirkėjus, tad pastariesiems susigaudyti, kuo skiriasi ekologiniu ar Nacionalinės kokybės ženklu pažymėti produktai nuo „natūralaus“ išties nelengva. O skirtumai esminiai. A. Žilienės teigimu, vartotojams sunku net įsivaizduoti, kiek daug reikalavimų turi atitikti ūkis visoje gamybos grandinėje, kad gautų ekologiško produkto sertifikatą. Visi procesai griežtai kontroliuojami atsakingų institucijų, nuolat vykdoma kontrolė.
„Ekologinis ūkininkavimas reikalauja kur kas daugiau pastangų, tačiau kaip buvusi mokytoja ir toliau norėjau daryti kažką gero – rūpėjo, kad žmonės maitintųsi sveikiau, o ne bet ką dėtų ant stalo“, – kalbėjo A. Žilienė.
Tokie ūkininkai – tikras džiaugsmas kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovui Mindaugui Maciulevičiui, įsitikinusiam, jog ekologiškas ūkininkavimas – ateitis. „Europa labai aiškiai nubrėžė žaliąjį kursą ir žemės ūkis, maisto pramonė – labai svarbi jo dalis, todėl visus kooperatyvo narius ir ūkininkus, su kuriais bendradarbiaujame, skatinu judėti šia linkme“, – teigė M. Maciulevičius. Mobilius ūkininkų turgelius penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o taip pat parduotuves „Kraitė“ administruojančio ir prekybos centrų „Maxima“ skyriams „Linkėjimai iš kaimo“ produkciją tiekiančio kooperatyvo vadovas pažymėjo, kad kalbant apie ekologiją labai svarbu, kad tiekimo grandinės būtų kuo trumpesnės nuo pat lauko iki pirkėjo stalo: „Žilių pavyzdys rodo, jog užsimezga ilgalaikis ryšys tarp ūkininko ir pirkėjo, kuriami abipusiu pasitikėjimu pagrįsti santykiai – pirkėjas aiškiai žino iš ko, ir ką perka“.
Vertindamas ekologiško maisto ateitį Lietuvoje, M. Maciulevičius dideles viltis deda į jaunąją kartą: „Džiaugiuosi, jog mūsų ūkininkų gaminamą ekologišką produkciją jau renkasi kai kurie darželiai, mokyklos – labai svarbu, kad sveikos mitybos įpročiai formuotųsi nuo mažų dienų, tuomet bus didelė tikimybė, kad ir suaugę dabartiniai darželinukai rinksis ekologiškus produktus“. Pašnekovo teigimu, ekologinio ūkininkavimo potencialas Lietuvoje dar toli gražu neišnaudotas: „Tiek ūkininkai, tiek vartotojai turi pasidomėti ilgalaike ekologijos nauda ir drąsiau rinktis šį tvarų, žmogaus sveikatai ir aplinkai palankų gyvenimo būdą“.
Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“, ES ekologinės gamybos logotipu, Lietuvos nacionaliniu ženklu, Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ar Saugoma geografine nuoroda (SGN) ženklinami produktai pasižymi savo kokybe ir išskirtinumu.
Projektą remia Žemės ūkio ministerija, pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.