„Nepriklausomai nuo to, kokioje zonoje pagaminta, Lietuvos vartotojams parduodama kiauliena yra saugi ir kokybiška. Tai garantuoja abiejų tipų veterinarinio sveikumo ženklai, patvirtinantys, kad kiauliena pagaminta iš kiaulių, kurių sveikatos būklė buvo sistemingai tikrinama tiek ūkyje, tiek ir skerdykloje prieš ir po skerdimo“, – rašoma ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Siekiant suvaldyti AKM ir užtikrinti vartotojams tiekiamo maisto saugą, VMVT, kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių kompetentingos institucijos, įgyvendina profilaktikos ir kontrolės priemones, kurių viena – zonavimas.
Europos Komisija Lietuvos teritoriją yra suskirsčiusi į tris zonas, kuriose taikomi tam tikri veiklos apribojimai kiaulių augintojams ar mėsos perdirbimo įmonėms:
- I zona – AKM nėra nustatytas, tačiau zona ribojasi su AKM užkrėstomis teritorijomis. Kiaulių judėjimui netaikomi jokie apribojimai, visose kiaulių laikymo vietose privalomi aukščiausio lygio biologinio saugumo reikalavimai. Šviežios kiaulienos ir jos produktų eksportui ribojimai netaikomi. Kiauliena ženklinama ovaliu VMVT suteiktu veterinarinio sveikumo ženklu.
- II zona – AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams). Ribojamas gyvų gyvulių (kiaulių) eksportas, visose kiaulių laikymo vietose privalomi aukščiausio lygio biologinio saugumo reikalavimai. Šviežios kiaulienos ir jos produktų eksportui ribojimai netaikomi. Kiauliena ženklinama ovaliu VMVT suteiktu veterinarinio sveikumo ženklu.
- III zona – AKM nustatytas šernams ir kiaulėms. Taikomi apribojimai prekybai gyvomis kiaulėmis, jų perkėlimui į kitas laikymo vietas ar vežimui į skerdyklas. Šioje zonoje užaugintas kiaules leidžiama skersti tik specialiai patvirtintose skerdyklose. Taikomi ribojimai kiaulienos ir jos produktų eksportui. Kiauliena ženklinama kitokios formos – apvaliu veterinarinio sveikumo ženklu, reiškiančiu, kad produkcija yra saugi, kokybiška ir ją galima parduoti Lietuvos parduotuvėse, turgavietėse ir pan.
„AKM yra ypač didelių ekonominių nuostolių šaliai atnešanti liga. Ją sukeliantis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu, taip pat per apkrėstą inventorių, darbuotojų rūbus, transportą, pašarus ir pan. Dėl AKM viruso gebėjimo prisitaikyti ir plisti aplinkoje, Lietuvos komerciniuose kiaulininkystės ūkiuose yra taikomos pačios griežčiausios, naujausiomis mokslo žiniomis paremtos biologinio saugumo priemonės. Taip siekiama apsaugoti ūkius nuo užkrato“, – pabrėžia VMVT.
Šią savaitę „Idavang“ fermoje Akmenės rajone buvo nustatytas AKM protrūkis. Visas 19,5 tūkst. ūkyje laikomų kiaulių planuojama sunaikinti.
VMVT duomenimis, šiais metais AKM nedideliuose ūkiuose buvo užfiksuotas beveik 40 kartų, dėl to sunaikinta apie 2,3 tūkst. kiaulių.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.