„Pusė pasaulio gyventojų maistą gauna dėl trąšų. Jei jos nebus naudojamos, auginant kai kurias kultūras derlius sumažės 50 proc. Klausimas ne apie tai, ar artėjame prie pasaulinės maisto krizės, o kokio masto ji bus“, – britų nacionaliniam transliuotojui BBC šią savaitę sakė vienos didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Yara International“ vadovas Sveinas Tore Holsetheris.
Norvegijoje įsikūrusi bendrovė nėra tiesiogiai paveikta sankcijų Rusijai, tačiau jai tenka susidurti su jų padariniais – pavyzdžiui, dėl sutrikimų laivyboje tapo sunkiau užtikrinti tiekimą.
Be to, Ukrainai ir Rusijai kariaujant, raketa pataikė į „Yara“ biurą Kyjive. Laimei, 11 jame buvusių darbuotojų nenukentėjo.
Lietuvos pašonėje vykstant karui, apsirūpinimo maisto atsargomis klausimas šiuo metu kaip niekada svarbus.
„Prasidėjęs karas pakeitė visų pasaulio šalių, ypač Europos, vyriausybių ir gyventojų suvokimą apie tai, kas yra strateginė prekė – dabar tai yra maistas. Šalys stengiasi turėti savo maisto atsargų, žmonės irgi nori jas kaupti, tad maisto poreikis yra išaugęs“, – 15min sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Lietuvos trąšų rinkoje formuojasi deficitas
Praėjusiais metais didelį trąšų kainų šuolį lėmė smarkus gamtinių dujų kainų brangimas, taip pat išaugę laivybos kaštai bei JAV įvestos sankcijos svarbią vietą trąšų rinkoje užimančiai Baltarusijos valstybinei įmonei „Belaruskalij.“
Prasidėjęs karas pakeitė visų pasaulio šalių, ypač Europos, vyriausybių ir gyventojų suvokimą apie tai, kas yra strateginė prekė – dabar tai yra maistas.
Dėl staigaus dujų kainų šuolio Europos įmonės taip pat buvo priverstos sustabdyti 40 proc. savo gamybos pajėgumų.
Kaip 15min sakė trąšų bei grūdų prekybos bendrovės „Scandagra“ produkto vadovas Linas Grinevičius, praėjusiais metais trąšų importas į Lietuvą sumažėjo dėl Rusijos sprendimo įvesti eksporto kvotas azotinėms bei kompleksinėms NPK trąšoms. Tuo metu vietiniai gamintojai pajėgumų nedidino.
Šiuo metu, anot L.Grinevičiaus, Lietuvos trąšų rinkoje formuojasi apie 100–120 tūkst. tonų azotinių trąšų deficitas.
„2022 m. pradžioje dar buvo galima importuoti amonio sulfato ir karbamido trąšas, tačiau, įvedus sankcijas Rusijai, sutriko atsiskaitymai. Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis kompanijų paskelbė, kad neprekiaus rusiškomis ir baltarusiškomis trąšomis bei nepirks žaliavų – kalio, amonio sulfato, amoniako, fosforo – savo trąšų gamybai“, – 15min situaciją apibūdino L.Grinevičius.
Pasak eksperto, Rusija yra didžiausia trąšų eksportuotoja pasaulyje, praėjusiais metais eksportavusi 39,35 mln. tonų produkcijos. Apie 28 proc. šio kiekio buvo importuota į Europos Sąjungos valstybes.
„Be jos eksporto neišvengiamai bus jaučiamas trūkumas pasaulinėje rinkoje. Tai reikš staigų trąšų kainų kilimą, neatsižvelgiant į didėjančias dujų ir amoniako kainas. Tolesnis kainų kilimas padidins infliacinį spaudimą ūkininkams, kurie jau dabar moka žymiai didesnes kainas už trąšas, degalus, augalų apsaugos produktus bei sėklas“, – nurodė L.Grinevičius.
Kad trąšų pasiūla labai ribota, pastebėjo ir žemės ūkio bendrovės „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovė Lina Magilevičienė. Pasak jos, azotinių trąšų kainos per pastarąsias dvi savaites išaugo nuo 700 iki 1200 eurų už toną.
Kaip rašo puslapis „Argus Media“, teikiantis duomenis apie energetikos išteklių rinką, pagrindinės Rusijos trąšų ir su jomis susijusių žaliavų rinkos yra Brazilija ir Europos Sąjunga bei JAV. Rusijos azoto produktai ypač svarbūs Europos pirkėjams, nes žemynas vis dar mažai aprūpinamas trąšomis po to, kai kelios azoto gamyklos dėl didelių gamtinių dujų kainų buvo priverstos ilgesniam laikui nutraukti veiklą.
Tolesnis kainų kilimas padidins infliacinį spaudimą ūkininkams, kurie jau dabar moka žymiai didesnes kainas už trąšas, degalus, augalų apsaugos produktus bei sėklas.
Kad suprastume, kuo svarbios azotinės trąšos, reikėtų žinoti, kad vienas kilogramas šių trąšų vidutiniškai duoda 5 kilogramų derliaus priedą.
Lietuvoje didžiausia trąšų gamintoja yra „Achema“, tačiau ir ji dėl smarkiai išaugusių dujų kainų buvo priversta stabdyti dalį gamybos pajėgumų.
Žemdirbių atstovas: apsirūpinimas trąšomis labai skirtingas
Pasak LŪS pirmininko R.Juknevičiaus, iki sėjos likus vos kelioms savaitėms, ūkininkų apsirūpinimas trąšomis yra nevienodas – lyginti su buvusiais laikotarpiais, vieni ūkiai reikalingais kiekiais yra apsirūpinę bent jau pirmam tręšimui, kituose ūkiuose ūkininkai nėra įsigiję jokių azotinių trąšų ir susiduria su problemomis.
„Būsimam derliui labiausiai įtakos turės trąšų trūkumas. Turime truputį nerimo dėl kitų dalykų, kurie gali atsirasti – pavyzdžiui, dėl apsirūpinimo degalais. Buvo tokių požymių, kad stringa didmeninis tiekimas. Didmenininkai tiesiog kurį laiką nieko negalėjo pasiūlyti ūkininkams. Dabar šis dalykas lyg pradeda tvarkytis“, – nurodė R.Juknevičius.
Žemdirbių atstovas nurodė, kad trąšų kainas labai augina tai, jog pasiūla yra susiaurėjusi dėl išbrangusių dujų. Šiuo metu, jo teigimu, normalios konkurencijos tarp trąšų gamintojų nėra.
„Paskutiniuose įvežimuose vyravo lenkiškos, prancūziškos trąšos. Objektyvios kainų augimo priežastys yra išaugę energijos resursai, Lietuvos atveju – tiekimo krypčių apribojimas. Nebeturime tiek tiekėjų, kiek anksčiau“, – nurodė jis.
Būsimam derliui labiausiai įtakos turės trąšų trūkumas.
R.Juknevičius nerimavo, kad šalies politikai turėtų spręsti, kaip užtikrinti trąšų tiekimą ūkininkams, nes kitaip rudenį, nuėmus derlių, gali paaiškėti, kad jo yra smarkiai per mažai.
„Tada būsime labai stipriai priklausomi nuo galimybės importuoti maistą, kuris dažnai yra gerokai brangesnis nei pagamintas vietos gamintojų. Gali būti, kad šiandien nesugebėjimas padėti žemės ūkiui apsirūpinti trąšomis ir kitais ištekliais gali labai brangiai kainuoti, kai reikės nusipirkti daugiau importuoto maisto“, – nuogąstavo žemdirbių atstovas.
Ūkininkai: maisto nepritrūksime, bet kainos augs
Vis tik kiti kalbinti žemės ūkio bendrovių vadovai ramino, kad maisto Lietuva nepritrūks.
Šiaulių rajone esančios „Ginkūnų agrofirmos“, laikančios apie 600 pieninių karvių bei auginančios kviečius, miežius ir rapsus, valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskis sakė neturintis vilties, kad trąšų kainos artimiausiu metu mažės ir ūkininkai jų naudos mažiau, tačiau tai „bėdų sukelti neturėtų.“
„Mes taikome gerą sėjomainą, be to, auginame gyvulius, tad turime organinių trąšų. Bėdos dėl maisto bent jau Lietuvai tikrai nebus, bus ir pieno, ir grūdų, ir mėsos. Sėsime grūdus, sieksime viską padaryti teisingai, kad gautume derlių“, – 15min sakė A.Grubliauskis.
Jis sutiko, kad žemdirbiai naudos mažiau trąšų, tad derliai bus šiek tiek mažesni. „Bet jeigu gamta bus gera augalams augti ir brandinti, tai viskas bus gerai“, – ramino jis.
Bėdos dėl maisto bent jau Lietuvai tikrai nebus, bus ir pieno, ir grūdų, ir mėsos.
Kad derlius gali būti mažesnis, pastebėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Jis atviravo, kad sumaištis trąšų rinkoje yra išties jaučiama, nerimaujama, kad trąšų gali neužtekti.
„Kol kas dar jų yra, tik jos labai brangios, tačiau vis dar pasiekiamos. Sunku prognozuoti, kas bus ateityje, nes azotinių trąšų kainos priklauso nuo gamtinių dujų kainos. Kol kas situacija nerimastinga ir įtempta, bet kažkokios panikos tikrai nėra“, – 15min sakė A.Macijauskas.
Tokių rizikų įžvelgė ir L.Magilevičienė.
„Turime ribotą trąšų kiekį ir negalime išpildyti visų šiuo metu esančių mūsų klientų poreikių. Tai, be abejo, sumažins šių metų derlių, tačiau kiek, būtų dabar sunku prognozuoti, nes oro sąlygos taip pat turi didelę įtaką pasėliams“, – nurodė „Linas Agro“ atstovė.
Žada „verstis per galvą“
Pasak L.Magilevičienės, tiek Baltarusija, tiek Rusija buvo svarbios trąšų tiekėjos, tačiau vasario 28 d. vadovybės priimtas sprendimas nebedirbti su tiekėjais iš tų šalių dėl prieš Ukrainą pradėto karo keičia viską iš esmės.
„(...) Trąšų turime tik einamajam laikotarpiui, ir netgi jam nepakankamai, visoje rinkoje jaučiamas trūkumas. Dėl kylančių trąšų kainų neabejotinai kils maisto kainos. Galutiniame rezultate viskas priklausys nuo dujų kainų, o jos – nuo geopolitinės situacijos“, – sakė įmonės atstovė.
R.Juknevičius antrino jai, užsimindamas, kad maisto kainos „gali pasiekti aukštumas.“
„Rinkoje buvo ta situacija, kad buvo tiesiog nesitikima, jog bus karas ir dėl karo bus taip išaugęs maisto poreikis. Tada buvo galima prognozuoti, kad ūkininkai greičiausiai rinksis strategiją nepirkti brangių trąšų. Ūkininkai dabar turbūt bus priversti mažiau tręšti, bet, išaugus maisto poreikiui dėl karo ir turint mažesnį derlių, sunku ir prognozuoti, kokiose aukštumose bus maisto kainos“, – tvirtino R.Juknevičius.
Kruopas, dribsnius, trapučius gaminančios įmonės „Fasma“, kuri dalį gamybai reikalingų žaliavų užsiaugina pati, vadovas Sigitas Krivickas sakė, kad situacija dėl trąšų yra bloga, jų sunku gauti, tačiau maisto trūkumo gyventojai pajusti neturėtų.
„Versimės per galvą, pirksime tokiomis kainomis. Akivaizdu, kad kai brangsta trąšos, brangsta ir grūdai bei jų savikaina, nafta taip pat brangsta, tai reiškia ir maisto kainų augimą. Ką mes šiandien įsivaizduojame, kad yra brangu, tai rytoj už tiek trąšų nebenusipirksi, kaina būna dar aukštesnė. Sakykime, rinkoje trąšos iš pradžių kainavo 340 eurų, paskui 600 eurų, paskui jau 700 eurų ir jos vis dar brangsta. Čia kalbu apie visas trąšas – tiek apie kompleksines, tiek apie amonio salietrą ir panašiai”, – vardijo S.Krivickas.
O A.Macijauskas maisto produktų kainų augimą vadino „neišvengiamu“, tačiau pridūrė, jog viskas priklausys nuo to, kiek pasaulinėje rinkoje sumažės grūdų kiekiai ir ar bus įmanoma prekyba su Rusija ir Ukraina.
Šioje vietoje reikia paminėti, kad trečiadienį Ukrainos vyriausybė, kaip pranešė „Reuters“, apsisprendė uždrausti rugių, miežių, grikių, sorų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą iki šių metų pabaigos.
Ieško alternatyvų
S.Krivickas nepaminėjo, kokių alternatyvų ieškos rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms, tačiau nurodė, kad įmonė naudoja ir lietuviškas trąšas, kurios „nėra pigios.“
Tuo metu A.Grubliauskis sakė, kad jo ūkyje taip pat naudojamos įvairios trąšos – azoto, fosforo, kalio, NPK. Tarp jų buvo ir rusiškų, ir atsivežtų iš Šiaurės šalių.
„Tiekėjo mes nelabai žiūrime, dažniausiai eidavome per tas įmones, kurioms parduodavome grūdus, ir tiesiogiai nupirkdavome. Labai daug naudojame ir lietuviškos produkcijos, kadangi turime Jonavos azotinių trąšų gamyklą“, – nurodė A.Grubliauskis.
„Linas Agro“ taip pat nurodė šiuo metu ieškanti tiekimo alternatyvų ir galbūt kitokio trąšų asortimento kitose Europos Sąjungos šalyse.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kaip vieną iš valstybių, kuri galėtų padidinti trąšų gamybos apimtis, įvardijo Kanadą. Jo teigimu, vargu, ar bus įmanoma kompensuoti visą deficitą, kurį lems Rusijos produkcijos netekimas, tačiau, kita vertus, „tuščia lentyna tuščia ilgai nebus.“
„Yra Kanados gamintojai, yra tolimesnėse Rytų rinkos, kurios, manau, dabar bus palankioje situacijoje didinti gamybą. Akivaizdu, kad sankcijos Rusijai yra įvestos ilgam laikui, per artimiausius kelis mėnesius tai nebus panaikinta. Taip Rusijos konkurentams, kitiems gamintojams atsiranda galimybė investuoti į gamybos plėtrą. Jie galėtų iki vasaros vidurio arba iki vasaros pabaigos padidinti gamybos apimtis ir pasiimti tą rinką, kurią turėjo Rusijos gamintojai“, – aiškino A.Izgorodinas.
Ekonomistas: tikimybė, kad trąšų kainos ir toliau sparčiai augs, maža
Kalbėdamas apie trąšų kainas A.Izgorodinas pasidalijo kiek pozityvesnėmis prognozėmis – pasak jo, yra tikimybė, kad trąšų kainos toliau taip smarkiai nebekils. Kaip aiškino ekonomistas, paprastai žaliavų kaina kyla rinkai prognozuojant, jog kažkas įvyks, o ne jau po faktinio įvykio.
„Mano nuojauta sako, kad didele dalimi trąšų kainų augimas yra įvykęs ir finansų rinka įskaičiavo visas rizikas, kurios yra susijusios su Rusijos ir Ukrainos karu. Pirmas aspektas buvo įvestos Jungtinės Karalystės ir ES ekonominės sankcijos, tada Rusijos centrinio banko veiksmai ir vėliau įvestos papildomos sankcijos Rusijai“, – situaciją apibūdino ekonomistas.
Vis dėlto jis sutiko, kad dabar pakilusios trąšų kainos turės įtakos galutinei infliacijai, taip pat jas kilstelės ir aukštyn besistiebiančios naftos kainos.
„Kiek aš matau iš skaičių, trąšų ir naftos kainos augimas nevisiškai ir ne iki galo persimetė į galutines maisto kainas. Dar porą mėnesių maisto kainos gali kilti“, – prognozavo ekonomistas.
