Susitikime su ministrais antradienį dalyvavęs Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas BNS tvirtino, kad pagrindinis ūkininkų noras – nedidinti GPM tarifo, kuris dabar yra 5 proc. Žemdirbiai taip pat siūlo smulkiausius ūkininkus atleisti nuo administracinės naštos, įvesti kompensacinę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, leisti ūkininkams į apskaitą kaip sąnaudas įtraukti kai kurias išlaidas, pavyzdžiui, infrastruktūros tvarkymą ar investicijas į žemės pirkimą. Be to, jie nori, kad nedidėtų akcizas degalams.
„Buvome truputį nustebę, gavę iš Vyriausybės pasiūlymus, nes manėme, kad rengiant siūlymus reikėjo rengti konsultacijas su socialiniais partneriais, ir tie pasiūlymai būtų gimę kokybiškesni nei dabar. Mes šiandien klausėme ir ministras taip ir neatsakė, kodėl norima gyventojų pajamų mokesčio tarifą didinti tris kartus“, – kalbėjo A.Macijauskas.
Jo nuomone, jei nepavyks įtikinti Vyriausybės, kad ši pakeistų poziciją dėl žemės ūkio apmokestinimo, ją bus bandoma pakeisti Seime.
„Aš manau, kad į kai kuriuos pasiūlymus bus atsižvelgta, tačiau matosi iš Finansų ministerijos pozicijos, kad turbūt ne į visus. Pamatysime. Laimė, kad ne Finansų ministerija priima įstatymus, o Seimas, tai lygiai tokias pačias diskusijas reikės vesti ir su Seimo nariais. Mes tikimės, kad iki galo išdiskutuosime ir bus priimti protingi sprendimai“, – tvirtino A.Macijauskas
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas BNS sakė, jog dabar yra pats netinkamiausias metas didinti mokesčius ūkininkams, nes jie ir taip sunkiai išgyvena.
„Ir pasaulyje, ir visoje Europoje žemės ūkis eina visas žemyn, perprodukcija didžiulė, kainos krenta. Sąnaudos sukurti produkcijos vienetui kyla. Žirklės didžiulės. Dabar didinti mokesčius, kai visi ūkiai balansuoja ant išgyvenimo ribos, yra visiškai nelogiška“, – teigė J.Talmantas.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau teigė pritariantis mokesčių didinimui stambiesiems ūkininkams, o mokesčiai smulkiesiems, anot jo, nedidės.
Finansų ministras Vilius Šapoka po susitikimo BNS tikino, jog visi pasiūlymai bus analizuojami.
„Finansų ministerija ir Vyriausybė bendrai yra pakvietusi visas visuomenes grupes pateikti savo matymą ir pasiūlymus, kaip patobulinti mokesčių ir socialinių įmokų pertvarkymus. Iki liepos 1 dienos laukiame pasiūlymų. Visus pasiūlymus mes tikrai atidžiai išanalizuosime per liepą Manome, kad galutinis variantas bus geresnis ir patobulintas“, – sakė V.Šapoka.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad didesnis dėmesys bus skirtas smulkiems ūkininkams.
„Šiandien ministrui pasakiau ir turiu pripažinti kaip Vyriausybės narys, kad yra nepasirengta komunikacijai ir pristatymui. Šiandien matau, kad žemdirbiškoje visuomenėje yra daug nepagrįstų baimių, ypač kalbant apie smulkiuosius. (...) Turbūt jau aišku, kad sutarsime, jog bus nustatyta kažkokia riba, iki kurios ūkininkai pagal gaunamas pajamas nemokės mokesčių, nes jie yra nuostolingi. Antras dalykas, bus praplėsta bazė, kokias išlaidas gali įtraukti į apskaitą ūkinininkai“, – BNS teigė B.Markauskas.
Vyriausybė siūlo nuo 2018 metų žemės ūkio apmokestinimą suvienodinti su kitais sektoriais, atsisakant išskirtinių pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Dabar žemės ūkio įmonių pelnas apmokestinamas 5 proc., žemdirbių pajamos neapmokestinamos, jei jie nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai (jų pajamos per 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eurų).
Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. 5 proc. tarifas toliau būtų taikomas smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10) ir kooperatyvams. Kitos įmonės mokėtų 15 proc. pelno mokestį. Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.
Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje – 121 euras už 1 tūkst. litrų.
