Kai kurie ūkininkai į suvažiavimą atvyko „apsiginklavę“ dalgiais bei šakėmis, taip tarsi iš karto parodydami, kad į Jonavos sporto areną renkasi ne sporto mėgėjai, o žemės ūkio atstovai. Paskutinį kartą visuotinis žemdirbių suvažiavimas įvyko 2013 m. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, per penkmetį kai kurie tada kelti klausimai buvo išspręsti, tačiau didelė jų dalis dar labiau suvešėjo, tapo dar aktualesni, o problemų dar padaugėjo.
Šiemetinio susirinkimo metu ūkininkai akcentavo, kad jie moka visus mokesčius ir nėra valstybės išlaikytiniai ar tie, kurie gyvena kitų sąskaita. Vis dėlto kone kasdien brangstančios paslaugos, didėjanti mokestinė našta, nelygios ūkininkavimo sąlygos su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais, juos visus varo į dar didesnę neviltį. Žemdirbiai reikalavo valdžios atstovus parengti trumpalaikę bei ilgalaikę Lietuvos žemės ūkio sektoriaus strategijas, deramai įvertinant sektoriaus indėlį į visos šalies ekonomiką ir sugrąžinant jam deramą įvaizdį mūsų visuomenėje.
Į Lietuvos ūkininkų suvažiavimą susirinkę žemdirbiai išklausė daugybę pranešimų. Jiems buvo pristatytos laukiančios mokesčių naujovės, pasikeitę kai kurie įstatymai, aptarta augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių padėtis. Bene dažniausiai pranešėjų lūpose vartotas žodis – vienybė. Būtent jos šiuo metu labiausiai ir trūksta žemdirbiams. Tą pripažįsta ir jie patys.
Visuotinio suvažiavimo metu nemažai dėmesio skirta melioracijos įrenginių būklei aptarti. Pastaruoju metu problemos itin paaštrėjo – šalį kaip niekada gausiai merkė lietus, o vanduo nuo žemės paviršiaus ilgai nenuslūgo. Dėl šios priežasties žuvo daug pasėlių plotų. Ko gero, viso to nebūtų įvykę, jei tinkamai funkcionuotų melioracijos įrenginiai. Deja, dauguma melioracijos įrenginių statyti dar gūdžiais 1950–1960 metais ir šiandien yra visiškai nusidėvėję, keliantys daugybę problemų laukus dirbantiems ūkininkams. Panašu, kad bent jau artimiausiu metu situacija negerės. Žemdirbiai siūlė kasmet skirti ne mažiau 50 mln. eurų. Iš jų 25 mln. eurų valstybei priklausančių įrenginių priežiūrai ir 25 mln. – melioracijos investicinių projektų įgyvendinimui.
Suvažiavimo metu ūkininkai išreiškė nepasitikėjimą ir Žemės ūkio rūmų veikla. Suvažiavimo dalyviai siūlė sustabdyti Žemės ūkio rūmų finansavimą iš biudžeto, kol nebus atliktas auditas ir atliktos šios įstaigos įstatymo pataisos. Ūkininkai ragino Seimą peržiūrėti Žemės ūkio rūmų įstatymą ir jame įtvirtinti kiekvieno Lietuvos žemdirbio teisę tiesiogiai dalyvauti rūmų pirmininko ir visų kitų valdymo organų rinkimuose.
Buvo aptartas ir neseniai pristatytas naujas nenašių žemių žemėlapis, kuris papiktino nemažai Lietuvos gyventojų. Iš naujojo žemėlapio išbraukta net 100 iki tol jame buvusių šalies seniūnijų. 78 iš jų šiuo metu turi mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą, o likusiose yra specifinių kliūčių.
Ūkininkai ragino Seimą peržiūrėti Žemės ūkio rūmų įstatymą ir jame įtvirtinti kiekvieno Lietuvos žemdirbio teisę tiesiogiai dalyvauti rūmų pirmininko ir visų kitų valdymo organų rinkimuose.
Minėtose 78 seniūnijose turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis. 2018 ir 2019 metais tų kraštų ūkininkams bus skiriamos minimalios 25 eurų už hektarą metinės išmokos. Iki šiol šių vietovių žemdirbiai gaudavo kone dvigubai didesnes sumas.
Žemdirbiai siūlė į naują žemėlapį įtraukti visas žemes, jei jose esama specifinių kliūčių ir jei jose tęsiamas ūkininkavimas bei vykdoma žemės ūkio produkcijos gamyba, kad būtų išsaugota arba pagerinta aplinkos būklė, išlaikytas kaimo kraštovaizdis ir kurių našumo balas yra iki 90 proc. Lietuvos vidurkio, kas atitiktų 36 žemės našumo balus. Suvažiavimo dalyviai prašė užtikrinti lėšas, kad išmokų dydžiai iki programinio laikotarpio pabaigos 2020 m. nebūtų mažinami. Ūkininkai nuo 2020 m. reikalavo išsiderėti, jog išmoka siektų 200 eurų už hektarą, kaip ir numato ES teisės aktai.
Bene dvi svarbiausios temos, kurios buvo eskaluojamos suvažiavimo metu: ar Lietuvos žemės ūkis išliks konkurencingas ir ar apskritai mūsų šaliai reikia žemės ūkio. Tarp žemdirbių šiais klausimais sklandė įvairių nuomonių. Vieni dėl esamos padėties neslėpė pasipiktinimo, kiti vylėsi, jog vis dėlto pavyks sulaukti geresnių laikų. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, žemdirbiai siūlė įteisinti ūkių vertinimo sistemą, kurios pagrindiniai kriterijai būtų darbo vietų išlaikymas, naujų vietų kūrimas, jų modernizavimas, pajamų už darbą stabilumas bei darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimas.
Suvažiavimo dalyviai taip pat ragino Aplinkos ministerijos atstovus atkreipti deramą dėmesį į išaugusių paukščių populiacijų reguliavimo poreikį. Migruojančios žąsys, gervės, gulbės vis dažniau ir didesnę žalą daro grūdinių kultūrų pasėliams bei daržovių plotams, esantiems netoli vandens telkinių. Taip pat buvo raginama nedelsiant imtis efektyvių priemonių, reguliuojant stumbrų bandas Panevėžio ir Kėdainių rajonuose.
Kreipiantis į valdžios atstovus buvo pabrėžtas kompetentingų specialistų trūkumas su žemės ūkiu susijusiose institucijose. Ūkininkai ragino, jog dirbant Žemės ūkio ministerijoje ar jai pavaldžiose institucijose būtų reikalaujama turėti žemės ūkio išsilavinimą.
Visuotiniame susirinkime dalyvavęs šalies premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad tiek jis, tiek Vyriausybė yra atvira diskusijoms ir visada pasiruošusi išklausyti tiek ūkininkus, tiek kitų sričių atstovus. Jis ragino žemdirbiams į viską žiūrėti plačiau, nes ne vien jie turi problemų. Nors susirinkimo metu buvo išsakyta, kad 30 proc. kaimo žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau premjeras tikino, kad lygiai tiek pat žmonių skursta ir mieste. Anot jo, reikia rūpintis ir mokyklomis, ir ligoninėmis, ir neasfaltuotais keliais, ir daugeliu kitų problemų.
„Suprantu, kad žemės ūkyje problemų yra labai daug. Bet norisi išgirsti ne vien prašymų padaryti vieną ar kitą, o ir konkrečių siūlymų, kaip to pasiekti“, – sakė S.Skvernelis.
Jis taip pat paneigė mitą, kad Vyriausybei geriau būtų, jog ūkininkai būtų susiskaldę. Anot jo, dirbti su susivienijusiais žemdirbiais – daug paprasčiau.
Ministras Pirmininkas ūkininkams turėjo ir gerų žinių. Pasak jo, prie ES skirtų 9 mln. eurų, praėjusių metų nuostoliams padengti, Vyriausybė taip pat pridės bent 9 mln. eurų. Ši suma gali dar labiau išaugti, o tai priklausys nuo ekonomikos augimo.
Suvažiavimo pabaigoje ūkininkai, siekdami gauti tokias pačias tiesiogines išmokas, kokios yra mokamos kitose Europos Sąjungos šalyse, ES parlamento nariui Broniui Ropei įteikė peticiją, pavadintą „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“. Peticiją renginio metu jau buvo pasirašę daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Įteikdami šią peticiją žemdirbiai B.Ropę įpareigojo ją perduoti ES parlamento Peticijų komitetui.
S.Skvernelis tikino, jog jau yra daromi tam tikri žingsniai, kad išmokos visose ES šalyse suvienodėtų, vyksta derybos su aukščiausiais ES pareigūnais.
„Visų pirma, mes turime surasti sąjungininkų, nes tokių šalių kaip Lietuva yra ir daugiau. O ar didžiosios valstybės nori mus įsileisti į savo tarpą? Tikrai ne!“, – kalbėjo premjeras.
Jis tvirtino, kad susirinkime spręstas klausimas, ar Lietuvai reikia žemės ūkio, yra net nediskutuotinas. Anot jo, ūkininkai kasmet į valstybės biudžetą sumoka per 80 mln. eurų mokesčių, be to, jie sukuria daugybę darbo vietų.
„Man rūpi, kad žemės ūkis išliktų ir rūpi kiekvienas žemės ūkyje dirbantis žmogus“, – užtikrino Ministras Pirmininkas.
Jis taip pat ragino visus apsispręsti dėl ilgalaikės, bent 10-15 metų truksiančios, žemės ūkio strategijos, kurios nereikėtų keisti kiekvieną kartą, kai keičiasi valdžios.
