Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.
Prezidentūra šią savaitę paskelbė, kad prezidentas Gitanas Nausėda su žemės ūkio ministru sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų žemdirbiams lubų nuo 2022 metų.
Vis dėlto galutinį sprendimą turbūt priims jau nauja Vyriausybė.
Po susitikimo Prezidentūra taip pat pranešė, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad tiesioginių išmokų apmokestinimo ir lubų dydžio klausimai kol kas neaptarti su žemdirbių bendruomene. Jis pabrėžė, kad sprendimai turi būti kompleksiniai.
„Norime matyti kompleksiškumą. Čia tik vieno rato pakeitimas. Progresiniai, lubos, kitos paramos sritys... Yra daug detalių, kurias reikia pakeisti ar atnaujinti, kad automobilis važiuotų gerai. Jeigu kalbėsime apie progresinius mokesčius, o kažko atsisakysime kaip išlygos, gal dar daugiau žalos pridarysime“, – BNS teigė rūmų vadovas.
Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas BNS nurodė, kad kol kas ministerija daugiau informacijos dėl tiesioginių išmokų apmokestinimo progresiniais mokesčiais pateikti negali.
„Visi rėžiai, procentai paaiškės vėliau. Tai ateities klausimas“, – teigė jis.
A.Svitojus tvirtino, jog tiesioginės išmokos apmokestinamos beveik visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus kelias, tačiau netaikoma progresija: „Kiek žinau, taikomas bendras apmokestinimas.“
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad ūkininkai norėtų mokėti mokesčius, tačiau tik su viena sąlyga – jeigu išmokos siektų bent ES vidurkį.
Jis taip įsitikinęs, kad papildomi mokesčiai būtų pražūtingi smulkiems ir vidutiniams ūkininkams – jie būtų priversti trauktis iš verslo.
„Papildomi mokesčiai žemdirbiams būtų papildomas išbandymas. Ypač atsilieptų smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, gaunantiems nedideles išmokas, taip pat šeimos ūkiams. Jiems būtų pražūtinga. Ūkių mažėjimas ir pasitraukimas iš ūkininkavimo būtų dar didesnis“, – prognozavo V.Buivydas.
V.Buivydas mano, kad tiesioginių įmokų lubos „gražiai pristatomos“, bet jos „nesuveiks“. Jo skaičiavimais, kad gautų 100 tūkst. eurų išmokų, ūkis turi dirbti ne mažiau kaip 1,7 tūkst. hektarų.
Jis taip pat mano, kad nustatant lubas reikėtų atsižvelgti į ūkininkų ar ūkių sąsajas. Pasak V.Buivydo, šis saugiklis reikalingas, kad didieji žemės savininkai dirbtinai nesuskaidytų ūkių siekiant gauti dideles išmokas.
„Sakoma, kad Lietuvoje nėra galimybės stebėti tą susietumą. Jeigu įmonės nori gauti pinigus, tai tą susietumą turėtų atskleisti Dabar vienas fizinis asmuo gali turėti kad ir kelis šimtus juridinių asmenų ir tas ribojimas negalios“, – aiškino V.Buivydas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas irgi tikina, kad tiesioginių išmokų lubos nepasiteisins, nebent būtų svarbi išlyga.
„Reikia apskaičiuoti lygiagrečiai, kiek mes negauname tiesioginių išmokų pagal ES vidurkį. Tada tiek tos lubos ir turi keltis į viršų, kitaip konkurencinės sąlygos išsibalansuoja“, – BNS nurodė jis.
Ūkininkų sąjungos vadovas tam siūlo pasitelkti mokslininkus. Be to, J.Talmantas mano, kad reikėtų atsižvelgti ir į ūkių specifiką.
Smulkius ir vidutinius ūkininkus vienijančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis BNS pareiškė, kad siūloma lubų kartelė iškelta per aukštai, tenkintų nebent 60 tūkst. eurų riba.
Jis prognozuoja, kad šios lubos padėtų bent šiek tiek sumažinti socialinę atskirtį tarp žemdirbių.
Sąjungos, kurią sudaro 3 tūkst. narių, kurie vidutiniškai valdo po 30 ha, tiesioginių išmokų apmokestinimui irgi nepritaria.
„ES to nereikalauja, ji skiria tas tiesiogines išmokas palaikyti žemdirbiams pajamas, o valstybė jas nori pasiimti sau“, – sako V.Juodsnukis.
100 tūkst. eurų lubos kaip bendras tikslas buvo numatytas ir ES viršūnių susitikimo išvadose, kuriomis ES vadovai liepos pabaigoje patvirtino naująjį daugiametį biudžetą.
2021–2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.
