„Mintis yra savanoriškas principas, papildomas įrankis rizikoms valdyti. (...) Pajamų lygio apsauga pakankamai nedidelėmis sąnaudomis bei privalumas, kad tos lėšos neprapuola, jos kaupiasi, kažkuriuo momentu sukaupus tam tikrą lygį galbūt nebereikėtų tų įmokų, jeigu nebuvo tų žalos įvykių“, – BNS sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽUM) Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas.
Jo teigimu, įmokų dydį galės nusistatyti patys fondo dalyviai.
„Kadangi fondo principas yra savanoriškas, tie žemės ūkio veiklos subjektai, kurie kurs tą fondą, jie patys ir nusistatys tvarką“, – sakė E.Makšeckas.
Be to, fondas galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą – iš Lietuvos kaimo plėtros programos jis galėtų gauti iki 70 proc. paramos.
Iš fondo dalyvių lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos kainų svyravimų bei nedraudžiamų įvykių negautas pajamas, kai jos krenta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų pajamų vidurkiu.
Anot E.Makšecko, pradėjus veikti fondams valstybės pagalba kol kas taip pat išliktų, tačiau ateityje ji būtų teikiama tik per fondus.
Įmokų dydį galės nusistatyti patys fondo dalyviai.
„Pirminiame etape tikrai ne (valstybės pagalba nepradingtų – BNS), dabar tie fondai turėtų kažkokį mastą įgyti didelį, kad galėtume pasakyti, kad iš valstybės pagalbos priemonių neberemsim, o viską spręsime tik per fondus“, – teigė E.Makšeckas.
„Kažkuriuo momentu, jeigu tie fondai pasiektų tam tikrą mastą ir būtų mechanizmas patrauklus, tinkamas, tai turėtų matyt būti remiami tik per fondą. Bet čia jau labai toli, 50 metų į priekį“, – pridūrė jis.
Jei Vyriausybė ir Seimas siūlymui pritars, įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo lapkričio.
Šiuo metu siekdami sumažinti įvairias rizikas žemdirbiai gali naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimu. Įvykus stichinei nelaimei, nuo kurios nedraudžiama, nuostoliai iš dalies kompensuojami valstybės biudžeto arba ES lėšomis.
