Ištikus nelaimei tenka pasimokyti
Ūkininkavimo sėkmė priklauso ne tik nuo ūkininkų pastangų, bet ir nuo oro sąlygų. Artėjant žiemai jautriausi iššalimui – žieminiai rapsai ir žieminiai miežiai, o atsparesni – kviečiai, kvietrugiai ir rugiai.
Artėjant žiemai jautriausi iššalimui – žieminiai rapsai ir žieminiai miežiai, o atsparesni – kviečiai, kvietrugiai ir rugiai.
Į žieminius javus ūkininkas investuoja ištįsus metus, o į vasarinius 4 – 5 mėnesius. Mechanizuoti darbai, sėklos, kuras, trąšos, pesticidai kainuoja gana brangiai, o atsitikus nelaimei bet kuris ūkininkas gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje.
Ūkininkui Raimondui Matulevičiui, turinčiam 55 hektarus Lazdijų rajone, prieš dvejus metus teko pasimokyti dėl skaudžių nuostolių.
„Kruša tuomet išdaužė praktiškai visus mūsų rugius, iš septynių hektarų nieko neliko. Tada nusprendėm, kad verta apsidrausti, juk niekada gamtos nenuspėsi“, – pasakoja ūkininkas, kuris už išguldyto lauko dalį šią vasarą jau gavo draudimo išmoką.
Ūkininkai linkę rizikuoti
Visoje Lietuvoje savo pasėlius apsidraudę daugiau nei 600 ūkininkų.
„Keista, tačiau yra ūkininkų, kurie galvoja, kad apdrausti pasėlius labai brangu. Nors atsitikus nelaimei, mes prarandame žymiai daugiau nei kainuoja draudimas“, – pasakoja vienas iš Šalčininkų rajono ūkininkų Kamalis Zulfijevas, kuris už išguldytus 10 hektarų kviečių gavo 1000 eurų.
Pusę ūkininkų įmokų sumos kompensuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Nors vieni ūkininkai šiais metais džiūgauja dėl rekordinio derliaus, kiti skaičiuoja didelius nuostolius po gamtos nelaimių. Vien Joniškio rajone iš 90 apsidraudusių dėl patirtų žalų kreipėsi 46 ūkininkai. Dėl krušos padarytos žalos čia buvo prarasta beveik 50 procentų derliaus.
Įsisenėjusios nuostatos keičiasi lėtai
Šiais metais dėl sauso rudens, žemdirbiai rodo didesnį susidomėjimą pasėlių draudimu, tad anksčiau pradėjo draudimo sezoną – jau apsidraudė beveik 100 žemdirbių, apdraustas žieminių pasėlių plotas siekia 30 tūkstančių hektarų žiemkenčių bendrai už 24 milijonus eurų.
Šiuo metu daugiausia draudžiasi Kauno ir Kėdainių regionų ūkininkai.
Šiuo metu daugiausia draudžiasi Kauno ir Kėdainių regionų ūkininkai.
„Po truputį keičiasi žemdirbių požiūris į pasėlių draudimo sistemą. Prieš penkerius metus žemdirbiai labai atsargiai ir skeptiškai vertino galimybę kompensuotis nuostolius draudimo sistemos pagalba. Šiuo metu dalis žemdirbių patys draudžiasi ir patys vertina žalas. Tad pagrindinis vertinimo sistemos sėkmės garantas – žemdirbių pasitikėjimas žalų ekspertais ir draudimo įmonės darbuotojų pasitikėjimas žemdirbiais” – pasakoja tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
