Pasėlių deklaravimas
Nuo balandžio 15 d. ūkininkai galėjo elektroniniu būdu pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas, kurių laukta iki liepos 1 d. Šis procesas ūkininkams – vienas svarbiausių, nes nuo jo priklauso tiesioginių išmokų gavimas.
Paminėtina, kad pati deklaravimo pradžia buvo atidėta kelioms savaitėms (iki gegužės 2 d.), nes laukta oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimų, dėl šios priežasties buvo kiek pratęstas ir paraiškų teikimo terminas.
Žemės ūkio ministras aiškino, kad pasėlių ir naudmenų deklaravimo sistema nebuvo keista nuo 2012 m., taigi buvo susidurta su didžiuliu technologiniu iššūkiu atnaujinti ir paversti šį procesą patogesniu ūkininkams. Didžioji darbo dalis, pasak K. Navicko, nuveikta, todėl jau kitąmet ūkininkai pajus dar didesnius sistemos privalumus.
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad strateginio plano pokyčiai buvo reikšmingi, vieni iš svarbiausių – nustatytos didesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos, daugiamečių pievų referencinis dydis bei atidėtas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimų taikymas.
Esminiais strateginio plano tikslais įvardintas socialinis teisingumas, daugiau paramos smulkiems ir jauniems ūkininkams, trumposioms grandinėms, ūkininkų kooperavimosi skatinimui ir ūkių apsaugai nuo negandų.
Teigiamos kryptis
Pristatydamas nuveiktus darbus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarbiu veiksniu įvardijo išspręstą daugiamečių pievų klausimą – 2023 m. Lietuva susidūrė su ES reikalavimu atkurti daugiametes pievas. Staigi reakcija, inicijuoti susitikimai su EK pareigūnais ir ES žemės ūkio komisaru padėjo pakeisti daugiamečių pievų ploto reikalavimus ūkininkų naudai.
Esminiais strateginio plano tikslais įvardintas socialinis teisingumas, daugiau paramos smulkiems.
Labai svarbu paminėti, kad išspręstas ir ilgai ūkininkus varginęs klausimas dėl trumpųjų tiekimo grandinių. Pagaliau ūkininkams atvertas kelias į viešojo maitinimo įmonių pirkimus. Iki šiol ūkininkams kelią užkirsdavo sudėtingos viešųjų pirkimo procedūros, o dabar, pakeitus Viešojo pirkimo įstatymą, žemės ūkio subjektams atsivėrė galimybė neskelbiamomis derybomis tiekti žemės ūkio ir maisto produktus perkančiosioms organizacijoms.
Paminėtinas ir 2023 m. parengtas ir Seimui pateiktas Pieno įstatymas, kurio siekis – užtikrinti pienininkų interesų apsaugą. O remiantis strateginiu planu, didesnė parama koncentruojama perspektyviausiems pieno ūkiams, itin skatinami optimalaus dydžio – nuo 50 iki 150 karvių – ūkiai.
Gerokai didesnė parama
Palyginti su praėjusiu 2014–2020 m. laikotarpiu, esamuoju – 2021–2027 m. parama žemės ūkiui gerokai ūgtels – nuo 793 iki 877 mln. eurų per metus.
Aiškiai matyti prioritetas smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, jiems parama išaugo gerokai. 2017– 2020 m. paramai už pirmuosius hektarus buvo skiriama vidutiniškai apie 70 mln. Eur, nuo 2023 m. – 120 mln. Eur. Svarbu paminėti, kad išmokos mokamos net už 50 pirmųjų hektarų (anksčiau buvo mokama už 30 ha).
Ūkių nuo 30 iki 50 ha išmokų dydžiai didėjo net 45 proc., o minėta parama nuo šiol gali pasinaudo tik ūkiai iki 500 ha dydžio. Svarbu paminėti ir padidėjusią paramą smulkiųjų ūkių investicijoms. Kai ūkininkas gauna 15 000 Eur išmoką, pats nusprendžia kaip panaudoti – pirkti techniką ar leisti kitoms ūkio reikmėms, ją įgyvendinant nėra jokio kontrolės laikotarpio.
Svarbu paminėti, kad džiugina didėjantis jaunųjų ūkininkų skaičius. Ūkininkų iki 41-erių metų skaičius per pastaruosius trejus metus padidėjo kiek daugiau nei 12 proc., kas leidžia viltis, kad efektyvios priemonės augina stiprią ūkininkų pamainą.
