Mokėti lietuvių kalbą, trejus metus gyventi ir ūkininkauti Lietuvoje, gyventi netoli perkamos žemės, būti profesionalu, gauti Valstybės saugumo departamento pažymą – tokius griežtus žemės įsigijimo saugiklius norėjo įvesti Seimas. Tačiau priimtas kiek švelnesnis saugiklių įstatymo variantas – lietuvių kalba nėra būtina ir visai nebūtina gyventi prie pat tos žemės, kurią perki, atsisakyta idėjos reikalus tvarkyti ir per VSD.
Tačiau toks įstatymo projektas valstybės prezidentei Daliai Grybauskaitei nepasirodė tobulas – nors jį pasirašė, liepė taisyti. Tobulinti jį Ministro Pirmininko pavedimu ėmėsi Žemės ūkio ministerija. Kai kurie dabar numatyti reikalavimai atrodo dar griežtesni.
Kol kas įvairius reikalavimus turi atitikti tie, kurie perka per 10 hektarų žemės. Tačiau Žemės ūkio ministerija siūlo kartelę nuleisti iki penkių hektarų – reikalavimai negaliotų tik tiems, kurių įsigyta žemė kartu su jau turimais plotais neviršytų 5 hektarų.
Siūloma daryti išimtį kredito įstaigoms – ūkininkai baiminosi, kad dėl to, kad reikalavimai taikomi ir bankams, pastarieji žemės kaip užstato priimti nebenorės.
Numatomas ir naujas reikalavimas žemės pirkėjams – leidimas žemei įsigyti bus išduodamas tik tuomet, jeigu bus tenkinama viena iš šių sąlygų: didinamas visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkio perspektyvumas ir struktūra, skatinamas maisto grandinės organizavimas ir rizikos valdymas žemės ūkyje, atkuriamos, išsaugomos ir pagerinamos nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančios ekosistemos, skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėje.
