Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, kad žemdirbiams gali būti greičiau išmokėtos tiesioginės išmokos, be to, gali būti prašoma Europos Sąjungos paramos.
„Iš tikrųjų, jeigu žus pasėliai, žmonės neteks pajamų, tai darysime kažkokias priemones. Pirmiausia, tai su tiesioginių išmokų greitesniu mokėjimu, kad apyvartinės lėšos atsistatytų. (...) Kada įvertinsime, kaip čia bus, ar visos šalies mastu ekstremali situacija, žinoma, kreipsimės į Europos Komisiją solidarumo pagalbos ar paramos. Šiandien dar anksti apie tai kalbėti, nors situacija neramina“, – tvirtino R.Krasuckis.
Anot R.Krasuckio, nuo sausros padarytų nuostolių ūkininkai gali apsidrausti. Valstybė kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams, tačiau, jo teigimu, žemdirbiai labai vangiai draudžia pasėlius.
Penktadienį Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose paskelbta stichinė sausra. Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta daugiau nei prieš dešimtmetį – 2005-aisiais.
Lietuvoje ūkininkai pernai nukentėjo nuo liūčių. Europos Komisija (EK) tiesiogiai nuo liūčių nukentėjusiems šalies ūkininkams skyrė 9,12 mln. eurų, o dar beveik 17 mln. eurų skirta iš ES Solidarumo fondo.
Meteorologai prognozuoja, kad sausi orai laikysis mažiausiai iki kitos savaitės vidurio, bet neatmetama galimybė, jog jie gali būti iki liepos. Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
