„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – Seimui pateiktuose atsakymuose teigia ministras.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.
Interpeliaciją K.Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Opozicijos teigimu, K.Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.
„Kas metai iš pieno gamybos pasitraukia po 3000 ūkių ir sumažėja po 8000 karvių. Kokiomis priemonėmis ketinama stabilizuoti pieno gamybą? Kiaulininkystėje situacija katastrofiška. Vyriausybė, tai matydama, patvirtino priemonę kiaulininkystei gelbėti, būtina skubi reakcija. Kodėl ŽŪM daugiau kaip mėnesį nesugeba paruošti paramos skyrimo taisyklių? (...) Kokius sprendimus priėmėte reaguojant į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje?“ – klausiama interpeliacijoje.
Taip pat nurodomi galimi K.Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika įsitikinęs, kad balsavimas gali būti sėkmingas, nes, pasak jo, „teoriškai yra 71 plius balsų, praktiškai pažiūrėsime“.
Parlamentaras sako, kad kad ministras, neturintis kompetencijos, negali eiti pareigų.
„Šioje Vyriausybėje yra du aplinkos ministrai ir nė vieno žemės ūkio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė K.Mažeika.
Jo teigimu, su žemdirbiais nebuvo kalbėta apie bendrosios žemės ūkio politikos plano įgyvendinimą, iki 2027 metų planuojamas Europos Sąjungos investicijas.
Jis pabrėžė, kad 16 mln. eurų iš europinio atsigavimo fondo – tokią sumą ankstesnė Vyriausybė buvo numačiusi žemės tyrimams, išmaniojo tręšimo įrenginiams – buvo skirta pelkėms ir ten gyvenančių paukštelių priežiūrai.
Kaimo reikalų komitete dirbantis „darbietis“ Vigilijus Jukna pasigedo glaudesnio K.Navicko bendradarbiavimo su žemdirbiais.
„Neįsiklausoma į mokslininkų, politikų, socialinių partnerių, atskirų ūkininkų nuomonę“, – teigė jis.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.
Išklausius ministro atsakymus Seime, bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymai bus pripažinti nepatenkinamais, bus organizuojamas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.
Kad ministras būtų atleistas iš pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.
Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.
