Ekonomistai perspėja, kad taip bus grįžta į sovietinius planinės ekonomikos laikus, o dėl pavojingo precedento pirmiausia nukentės vartotojai. Tuo tarpu prekybininkai tokį politikės užmojį vadina absurdišku ir populistiniu.
Ministrė kainų proporcijas nustatys įstatymu
Turime tokią situaciją, kai prireikė įstatyminio reguliavimo, kad kainų proporcijos būtų sąžiningai nustatomos, – paaiškino V.Baltraitienė.
„Buvo daug kalbama apie sąžiningas pieno kainas, tačiau dabar turime tokią situaciją, kai prireikė įstatyminio reguliavimo, kad kainų proporcijos būtų sąžiningai nustatomos. Todėl šiandien buvo įregistruotas įstatymo projektas“, – sakė žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė po susitikimo su pieno perdirbėjais.
Anot jos, pagrindinis įstatymo tikslas yra siekti sąžiningų santykių tarp žemdirbių ir verslo, kad šalių interesai būtų apsaugoti. Įstatyme numatoma, kad pieno gamintojams pristačius vienodą pieno kiekį, nesvarbu, ar tai būtų kooperatyvas, ar stambus ūkis, būtų mokama vienoda kaina. Pieno kainų skirtumai turėtų būti pagrįsti. „Pieno supirkimo kainos šių metų pradžioje yra kritusios, kai pasaulinėje pieno rinkoje padėtis stabilizavosi ir kainos nekrenta“, – sakė žemės ūkio ministrė.
Nuvalkiota idėja
Mes kalbame apie kainų reguliavimą, o tai nuvalkiota, visų ekonomistų sukritikuota idėja. Taip mes grįžtame į sovietinius laikus ir valstybės nustatytus antkainius, – teigė Ž.Šilėnas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas 15min.lt teigė, kad valstybinio kainų reguliavimo idėja nėra nauja, tačiau istoriją parodė, kokia kenksminga ji gali būti: „Mes kalbame apie kainų reguliavimą, o tai nuvalkiota, visų ekonomistų sukritikuota idėja. Taip mes grįžtame į sovietinius laikus ir valstybės nustatytus antkainius. Pati „antkainio“ sąvoka yra atėjusi iš sovietinių laikų. Tai didelis žingsnis atgal, kuris niekaip nesiderina su rinkos ekonomika.
Galima būtų klausti, o kodėl 10 proc. ir kodėl tik pieno produktams? Sektoriuose, kuriuose valstybė reguliuoja kainas – elektros ar šilumos tiekime – yra aiškios taisyklės, kurios pagrindžia, kokia maksimali pelno marža gali būti ir kodėl. Čia skaičius yra paimtas iš lubų.“
Ž.Šilėno teigimu, šiais laikas būtų beveik neįmanoma surasti rimtą ekonomistą, net ir kairiųjų pažiūrų, kuris sakytų, kad pieno produktai yra ta prekė, kurio kainą reikia reguliuoti. „Tai yra verslas. Vieni gamina žaliavinį pieną, kiti jį pardavinėja. Analogija galėtų būti naftos gavybos bendrovės ir naftos perdirbėjai. Tai yra verslo situacija ir patys verslo dalyviai turi rasti būdų, kaip spręsti problemas.“
Nukentės pirkėjai
Jei kai kurioms parduotuvėms valstybės nustatyta marža pasirodys per maža, tai ten pieno produktų gali iš viso nelikti.
Ekonomistas priminė, kad ir anksčiau būta proporcijų reguliavimo idėjų, kai valstybė norėjo skirstyti, kiek pajamų kam turi atitekti. Pirmiausia nuo to kentėtų vartotojai.
„Juk konkurencijos esmė ir yra mažiausios kainos pasiūlymas. Noras reguliuoti visą grandinę: žaliavos supirkimas – perdirbimas – prekyba yra grynai planinė ekonomika.
Galiausiai, jei kai kurioms atokiau esančioms parduotuvėms valstybės nustatyta marža pasirodys per maža, tai ten pieno produktų gali iš viso nelikti“, – sakė Ž.Šilėnas.
Jis klausė, kaip prekybininkų antkainiai iš viso susiję su mažomis pieno supirkimo kainomis?
„Ar dėl to, kad prekybos centruose antkainis mažės 10 proc., ūkininkui kas nors mokės daugiau? Vėl išlenda tos pačios diskusijos, kad yra žmonių, kurie nepatenkinti kainomis prekybos centruose ir vienintelis būdas jiems įtikti yra reguliuoti kainas“, – svarstė pašnekovas.
Neįgyvendinamas populizmas
Nepaisant to, kad tai yra didžiausias absurdas ir neįgyvendinamas mūsų šalyje dalykas, maisto antkainių prekybininkams ribojimo iniciatyva mūsų jau nestebina. Šią populistinę kortą politikai traukia per kiekvienus rinkimus.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas 15min.lt sakė, kad, nepaisant idėjos absurdiškumo, ji Lietuvoje iš politikų lūpų skamba ne pirmą kartą. Ypač valstybės reguliuojamų kainos idėja viešumon išplaukia per rinkimus
„Nepaisant to, kad tai yra didžiausias absurdas ir neįgyvendinamas mūsų šalyje dalykas, maisto antkainių prekybininkams ribojimo iniciatyva mūsų jau nestebina. Šią populistinę kortą politikai traukia per kiekvienus rinkimus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Konkurencijos taryba: pieno kainas turi reguliuoti rinka
Neabejojau, kad bus registruota kažkas panašaus prieš šiuos savivaldybės rinkimus, taip pat neabejoju, kad tokia iniciatyva pasirodys ir 2016 m. prieš Seimo rinkimus“, – teigė asociacijos vadovas.
Pasak jo, valstybinis maisto antkainių reguliavimas yra planinės ekonomikos bruožas, kuriuo šiuo metu gali „pasigirti“ mūsų kaimynė Baltarusija. „Netikime, kad Prezidentė, Seimas, Vyriausybė ir su ja susijusios institucijos galėtų palaikyti tokį projektą. Priešingu atveju, esamų bei būsimų vietos ir užsienio investuotojų akyse Lietuva taptų ne laisvos rinkos ekonomikos, o sunkiai prognozuojamos rinkos su planinės ekonomikos bruožais šalimi“, – teigė L.Vilimas.
Valstybė taiso rinkos klaidas
Pieno prekybos tarpininkų pelnas – tai alternatyvūs kaštai, kuriuos patiria pieno gamintojai, neinvestuodami į kooperaciją ar ūkių stambinimą, - teigė A.Ivanauskas.
Advokatų kontoros "Glimstedt" asocijuoto partnerio, advokato Andriaus Ivanausko nuomone, valstybė turi teisę taisyti į laisvosios rinks mechanizmus.
"Valstybė teisiniu reguliavimu turėtų imtis taisyti „rinkos klaidas“ (market failures). Jei iš tiesų nustatoma, kad dėl istorinio pieno gamintojų smulkumo ar jų menkos kooperacijos, pieno perdirbėjai arba prekybos tarpininkai turi žymiai didesnę derybinę galią, kuri negali būti niekaip kitaip įveikta tik teisiniu reguliavimu, tuomet kainų ar antkainių reguliavimas gali būti pateisinamas.
Visgi tokia priemonė gali būti tik laikina, nes iš esmės ji tik pridengia platesnių struktūrinių pokyčių trūkumą. Reikėtų skatinti ūkininkų bendradarbiavimą ir jų rinkos galios, atsveriančios pieno perdirbėjų derybinę galią, didinimą. Kitaip sakant, kartu su laikinomis intervencinėmis priemonėmis, turėtų būti kuriamos prielaidos natūraliai plėtotis rinkos santykiams", - 15min.lt teigė advokatas.
Pasak jo, pieno prekybos tarpininkų atsiradimas iš esmės ir buvo natūralus rinkos atsakas į mažą pieno gamintojų derybinę galią pieno perdirbėjų atžvilgiu. "Taigi rinkos dėsniai suveikė. Pieno prekybos tarpininkų pelnas – tai alternatyvūs kaštai, kuriuos patiria pieno gamintojai, neinvestuodami į kooperaciją ar ūkių stambinimą", - minėjo pašnekovas.
