Ji skirta išsaugoti įmonių, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, miškų ūkiu, maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, likvidumą, didinti finansinių paslaugų prieinamumą, bei sumažinti skolinimosi kaštus.
Kartu norima kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką įmonėms, kurios nebegali pretenduoti į jų kompensavimą.
Žemės ūkiui skirti 52 mln. eurų subsidijų nutarta prieš savaitę ministrų kabineto patvirtintame atnaujintame Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) pasekmių mažinimo priemonių plane.
Valstybės paramos žemdirbiams ir perdirbėjams dar teks palaukti
Žemės ūkio ministerijos atstovės Reginos Mininienės teigimu, ministerijos jiems žadėta 160 mln. eurų parama dar nėra įtraukta į ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pasekmių mažinimo priemonių planą.
„Kol kas dar niekas negavo, nieko nėra skirta“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė.
Pasak R. Mininienės, ūkininkams padėti ketinama anksčiau nei rugpjūtį, išmokant nacionalines išmokas pieno sektoriui.
„Jeigu tie pinigai pasieks kitų metų vidury ar dar vėliau, sektoriui nebepadės“, – teigė komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Jo teigimu. delsiant skirti pinigus žemės ūkiui, juos gali išsidalinti kiti sektoriai.
Žemės ūkio ministerija balandžio viduryje skelbė, kad siekiant paskatinti žemės ūkio atsigavimą po koronaviruso krizės, ketinama paremti produkcijos tiekėjus, žemdirbius ir perdirbėjus.
Pieno sektoriui žadama išdalyti 120 mln. eurų, paukštienos – 11 mln. eurų, kiaušinių – 9 mln. eurų, jautienos – 20 mln. eurų.
Žadėta, kad ūkininkai kompensacijų dėl smukusių žaliavų kainų gali tikėtis už balandį ir gegužę, o maždaug nuo birželio parama pasieks perdirbėjus.
Tačiau kol kas Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo dėl šios paramos, savo išvados nepateikė ir Europos Komisija.
