Anot jo, ministerija siūlė numatyti 124 mln. eurų ir finansuoti daugiau projektų, tačiau lėšos sumažintos, nes žemės ūkis gali gauti finansavimą iš konkrečiai jam numatytų programų.
„Buvome nusimatę priemonių gerokai daugiau, nes matėme galimybes žemės ūkio per žalinimą ir kitose srityse, taip pat ir kalbant apie dirvožemio apsaugos priemones, išmaniąsias technologijas naudojant žemės ūkyje, bet liko kas liko, Vyriausybės buvo toks pasirinkimas“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė ministras.
„Vienas iš motyvų, kad žemės ūkis, skirtingai su kitais sektoriais, turi savo atskirą programą ir ten galima numatyti investicines programas“, – pridūrė jis.
Vienas iš motyvų, kad žemės ūkis, skirtingai su kitais sektoriais, turi savo atskirą programą ir ten galima numatyti investicines programas.
„Kas liko žemės ūkiui, yra pelkių atkūrimas, mes į matome kaip klimato kaitos valdymo priemonę didinant absorbavimo pajėgumus, taip prisidedant prie tikslo įgyvendinimo – iš vienos pusės gali mažinti dujų išmetimus, iš kitos didinti absorbavimo pajėgumus“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, siūlomos priemonės dar gali kisti, nes Lietuvos planus dar turės patvirtinti Europos Komisija.
Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas teigė, kad vien iš Bendrosios žemės ūkio politikos Lietuvai skiriama 1,451 mlrd. eurų.
„Kadangi žemės ūkis turi savo specifinį finansavimo šaltinį, gal yra viena iš priežasčių, kodėl žemės ūkio svoris nėra toks didelis šioje programoje“, – komitete sakė P.Baniūnas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, jog RRF lėšos nepadės šalies žemės ūkiui prisitaikyti prie Žaliojo kurso reikalavimų.
„Susidarome vaizdą, kad žemės ūkis iš RRF negauna nieko. Keli milijonai, kurie skirti, tai tik dėl „paukščiukų“ uždėjimo, bet iš esmės jokios įtakos žemės ūkiui prisitaikant prie Žaliojo kurso keliamų iššūkių, jokios galimybės nesuteiks“, – komitete sakė A.Macijauskas.
Jis teigė, kad vien sumažinti trąšų naudojimą iki 2030 metų, kaip numatyta Žaliajame kurse, ir nesukeliant finansinio nuostolio ūkininkams, reikėtų papildomai 1 mlrd. eurų, arba 100 mln. eurų kiekvienais metais.
„Ir vėl mes girdime, kad turime finansuoti iš to susitraukusio vargano fondelio (Kaimo plėtros fondo – BNS) didžiulius uždavinius, kurie keliami žemės ūkiui. Su tuo fondu mes jokių uždavinių – nei 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo, nei tuo labiau 12 proc. nepasieksim, paminėsite mano žodį 2030 metais. Arba turi būti skirtas adekvatus finansavimas, arba tie tikslai bus nepasiekti“, – sakė A.Macijauskas.
Su tuo fondu mes jokių uždavinių – nei 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo, nei tuo labiau 12 proc. nepasieksim.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, jog ekonomikos atsigavimo fondas galėtų sumažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto, be to, jis abejojo, ar 16 mln. eurų bus efektyviai panaudoti.
„Kaimui labai mažai skirta pinigų, vos 16 mln. eurų tiesiogiai, keistokai atrodo, ar labai efektyviai pasirinkta, pagal kokį efektyvumo vertinimą pasirinkti projektai (...) Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip skirstosi pinigai, koks bus efektyvumas tų projektų, ar jie gali padaryti ekonominį proveržį, ar mažės kaimo atskirtis. Šito dalyko pasigendame. Chaosas, kitaip nepavadinsi“, – sakė R.Juknevičius.
Vyriausybė savo planus Europos Komisijai, kaip ketina naudoti fondo lėšas, turi pateikti iki balandžio pabaigos.