Kaip jau pranešė 15min, trečiadienį tokį tiesioginių ES išmokų ribojimą numatantį įstatymo projektą registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas. Šį teisės nutarimą savo parašais parėmė dar 35 įvairių partijų politikai – tiek priklausantys valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagrindinė tiesioginė ES išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus.
15min gauti duomenys atskleidė, kad įvedus tokį ribojimą daugiausiai žemės valdančios žemės ūkio bendrovės ir stambiausi ūkininkai netektų reikšmingų ES paramos sumų.
AB „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius 15min tvirtino, kad be reikalo supriešinami smulkūs ir stambūs ūkiai. „Valstybė turi sugebėti pakankamai lėšų rasti ir smulkiems, ir stambiems“, – mano jis.
Kęstutis Juščius, „Auga group“ generalinis direktorius kėlė klausimą, kokiais argumentais remiantis yra pamatuota šio ribojimo būsima nauda šalies ekonomikai ir žemės ūkio konkurencingumui.
„Ar tiesiog siekiama pakenkti su politiniais oponentais siejamam verslui? Įstatymo pakeitimo iniciatorių nuomone, reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra, tačiau tai jiems netrukdo siūlyti tokį įstatymo pakeitimo projektą“, – piktinosi vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių vadovas.
Daugiausiai netektų „Agrokoncernas“
15min turimi duomenys rodo, kad didžiausias pralaimėtojas būtų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“, kuris yra deklaravęs 38 670 hektarų plotą. Į šį skaičių įeina tiek nuosava, tiek nuomojama žemė.
Per metus ši žemės ūkio bendrovė gauna 2,93 mln. eurų tiesioginių pagrindinių ES išmokų. Tad pritaikius 150 tūkst. eurų „lubas“, R.Karbauskio įmonė netektų 2,78 mln. eurų paramos.
Antroji įmonė pagal prarastos paramos dydį – 38 592 hektarų plotą nuosavos ir nuomojamos žemės deklaravusi bendrovė „Auga group“, kuri per metus gauna 2,92 mln. eurų tiesioginės pagrindinės išmokos. Pritaikius apribojimą įmonė, kurios pagrindinis akcininkas – verslininkas Kęstutis Juščius, netektų 2,77 mln. eurų paramos.
K.Juščius patvirtino, kad pritaikius naują išmokų lubų skaičiavimo mechanizmą bendrovė per metus netektų iki 2,5 mln. EUR, kuriuos naudoja mokėti atlyginimams, inovacijų diegimui ir eksportuojamos produkcijos auginimui.
„72 proc. „Auga group“ pajamų sudaro eksportas. Siūlomas įstatymo pakeitimas pakenktų ne tik „Auga group“ produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose, bet ir kitoms eksportuojančioms Lietuvos žemės ūkio bendrovėms, kurios konkuruoja su kitų Europos šalių gamintojais, gaunančiais išmokas.
Pasiūlymas atimti išmokas ir konkurencingumo galimybes iš tų, kurie sumoka daugiausia mokesčių į valstybės biudžetą, neatsižvelgiant į jų sumokamų mokesčių sumą, yra niekaip ekonomiškai nepagrįstas“, – tikino jis.
„Auga group“ atliktais skaičiavimais, vienas ūkininkas ar jo samdomas darbuotojas prisideda prie Sodros ir valstybės biudžeto vidutiniškai 409 EUR per metus, kai žemės ūkio įmonių darbuotojai – 2 168 EUR per metus.
„Vidutiniškai Lietuvoje samdomam darbuotojui tenka apie 4 892 EUR mokesčių našta per metus. Palyginimui, mūsų įmonė „Auga group“ minėtų mokesčių vienam darbuotojui sumoka apie 6 422 EUR per metus“, – lygino pagrindinis „Auga group“ akcininkas.
Įspėja, kad gali tekti mažinti ir darbuotojų skaičių
Trečioje vietoje pagal labiausiai sumažėsiančias išmokas atsidurtų žemės ūkio bendrovė „Linas Agro Group“, deklaravusi 18 356 hektarus ir per metus gaunanti 1,39 mln. eurų paramos. Jos gaunama parama sumažėtų 1,2 mln. eurų.
A.Pranckevičiaus teigimu, jei metai geri, gaunamos tiesioginės ES išmokos ir sudaro visą ūkio pelną.
„Parama buvo paskaičiuota, kad užtikrintų bent minimalias pajamas, kad ūkis galėtų plėstis, technologiškai tobulėtų. Ir dideliam, ir mažam ūkiui tai yra galimas jo uždirbti pelnas. Nebent ūkis eina į perdirbimą, kitą verslą“, – teigė „Linas Agro Group“ atstovas.
A.Pranckevičiaus nuomone, toks ribojimas įmonės veiklai atsilieptų neigiamai.
„Jeigu iš esmės labai ženkliai mažinama išmokų dalis, tai mūsų ūkiai, kurie užsiima pirmine žemės ūkio gamyba, negautų dalies pajamų, jie turbūt būtų priversti ilgainiui mažinti veiklą, dydį, mažinti darbuotojų skaičių. Aš tik nesuprantu kam to reikia – kam vieną smukdyti, norint pakelti kitą“, – kalbėjo vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių atstovas.
„Mūsų nuomone, neturėtų tos lubos būti taikomos, turėtume skatinti ūkius būti didesniais, konkurencingesniais ir sugebančiais pagaminti konkurencingą produkciją. Šiek tiek suplakama socialinė parama su gamybine parama. Visi norime, kad regionai ir kaimo vietovės būtų gražios, ūkininkų būtų kuo daugiau. Tačiau gaunasi, kad imame iš vienų gamybinius pinigus ir vos ne socialine forma duodame kitiems. Tai yra neteisinga. Jei juos reikia remti, tie pinigai turi atsirasti iš kitų šaltinių“, – pridūrė jis.
Parama sumažėtų ir žinomiems verslininkams
Daugiau nei 10 tūkst. hektarų žemės, į kurią įskaičiuojama ir valdoma nuosavybės ar panaudos teise, ir nuomojama, yra deklaravę dar du verslininkai.
Įvairias žemės ūkio bendroves valdanti įmonių grupė „Šiaurės vilkas“, kurią netiesiogiai valdo verslininkas Vilius Kaikaris, deklaravusi 13 188 hektarų žemės plotą. Beveik milijoną eurų tiesioginės pagrindinės išmokos per metus sulaukianti įmonių grupė netektų beveik 850 tūkst. eurų paramos.
Tuo tarpu verslininkai Valdas ir Aušra Lebedos kartu su verslo partneriais deklaruoja beveik 12 tūkst. hektarų plotą ir gauna 906 tūkst. eurų tiesioginės pagrindinės išmokos per metus. Jie prarastų 756 tūkst. eurų paramos.
Tarp didžiųjų paramos gavėjų – ir J.Blažytė
Tarp tūkstančius hektarų žemės valdančių ir daugiausiai ES tiesioginių išmokų gaunančių asmenų atsiduria ir kiti žinomi vardai.
Pavyzdžiui, žemės ūkio bendroves valdančios „Litagros“, kurios didžiausi akcininkai yra verslininkas Gintaras Kateiva ir investicijų valdymo bendrovė „Invalda INVL“, gaunamos išmokos pritaikius ribojimą sumažėtų 540 tūkst. eurų.
„Vikondos“ koncerno akcininkė Jolanta Blažytė įvedus „lubas“ tiesioginėms išmokoms netektų 282 tūkst. eurų paramos, o „Vičiūnų“ grupei priklausanti žemės ūkio bendroves valdanti „Groward Group“ – 253 tūkst. eurų.
Įvedus 150 tūkst. eurų „lubas“ tiesioginėms išmokoms dalies dabartinių pajamų netektų ir stambiausi ūkininkai. Išmoka 174 tūkst. eurų susitrauktų Pasvalio rajone ūkininkaujančiam danui Hansui Christianui Nissenui, 154 tūkst. eurų – ūkininkams Laimai ir Aleksandrui Stonkams.
Austrų kapitalo įmonė „Agroforst GmbH“, valdanti 3,6 tūkst. hektarų, prarastų 123 tūkst. eurų paramos.
„Lubos“ kartą jau buvo įvestos
Apie būtinybę įvesti tiesioginių išmokų „lubas“ jau ne vienerius metus kalba ir smulkieji ūkininkai. Jie anksčiau yra išsakę pageidavimą dėl 60 tūkst. eurų „lubų“ tiesioginėms išmokoms.
Tokios „lubos“ Lietuvoje jau galiojo. 2019 metais laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys buvo įvedęs tiesioginių išmokų „lubas“ iki 150 tūkst. eurų vienam subjektui.
Tiesa, tuo metu buvo numatyta įvairių išimčių, todėl stambiųjų žemvaldžių šis ribojimas beveik nepalietė – „lubos“ nebuvo taikomos susietiems asmenims, todėl draudimo buvo galima išvengti skaidant nuosavybę. Be to, prieš tai iš išmokų sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų, būdavo atskaičiuojami išmokėti atlyginimai ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai.
O 2020 metais tylomis, iš anksto neinformavęs net ūkininkų atstovų, ir šį ribojimą panaikino „valstiečių“ Vyriausybės žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
