Paramos pagal šią priemonę gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais. Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Tęstinių priemonių administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Laukaitienės, šia priemone galės pasinaudoti asmenys, kurių gaminama (auginama) produkcija kokybe pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus arba dėl specialių gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis.
Produkciją reikia sertifikuoti
Pažymėtina, kad paraiškas gali teikti turintys galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą, patvirtinantį, kad produktai ir (ar) gamybos procesas atitinka IKP keliamus reikalavimus. „Anksčiau išskirtinių produktų gamintojai paraiškas turėdavo pateikti per metus nuo produktų sertifikavimo, šiuo metu tikslinamos priemonės įgyvendinimo taisyklės, jose numatyta, kad šis terminas bus panaikintas, tad pareiškėjai, turintys galiojantį IKP sertifikatą, paraiškas galės teikti ir nuo sertifikavimo praėjus daugiau negu metams“, – naujovę pristatė L. Laukaitienė.
Parama – ir produktų su kilmės nuoroda gamintojams
Pernai rugsėjį patvirtinta, kad galimybė teikti paraiškas pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ suteikiama ir gamintojams, kurių produkcija įtraukta į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tvarkomą saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. Šiuo metu Lietuvoje saugomais produktais su kilmės vietos nuoroda yra pripažinti „Seinų/Lazdijų krašto medus“ ir „Daujėnų naminė duona“. Šiame registre yra įregistruoti „Lietuviško varškės sūrio“ ir midaus „Stakliškės“, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda, pavadinimai.
Pagal priemonės įgyvendinimo taisykles dėl paramos gali kreiptis ir VMVT Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) gamintojų registre įregistruoti fiziniai bei juridiniai asmenys. Šiuo metu tokiais tradiciniais gaminiais yra pripažinti „Skilandis“ ir „Žemaitiškas kastinys“. Parama teikiama gaminantiems (auginantiems) tik žmonėms vartoti skirtą produkciją: mėsą, pieno produktus, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, medų ir kt.
Sertifikavimo terminai skirtingi
L. Laukaitienė pažymi, kad galutiniai terminai prašymams sertifikuoti IKP produktus yra skirtingi. Nors paramos paraiškas NMA galima teikti iki pat šių metų pabaigos, prašymus IKP sertifikatui gauti reikėtų pateikti atsižvelgiant į prašymų priėmimo terminus.
Šiuo metu teisė sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus suteikta dviem įmonėms: VšĮ Ekoagros ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.
VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje nustatyti skirtingi prašymų dėl IKP sertifikavimo priėmimo terminai, kurie priklauso nuo žemės ūkio ir maisto produktų gamybinės veiklos srities. Vaisių, uogų, daržovių, grūdų augintojų prašymai šiemet priimami iki birželio 15 d. Bičių produktų ir jų mišinių gamintojai prašymus gali teikti iki rugpjūčio 31 d., o kombinuotųjų pašarų, paukštininkystės, pieno ir mėsos gamintojai bei visi perdirbantys išskirtinės kokybės produkciją – ištisus metus (tačiau patikros vietoje metu privalo vykti IKP gamyba, o sutartis turi būti sudaryta iki IKP gamybos pradžios). VšĮ „Ekoagros“ prašymus dėl IKP sertifikavimo priima iki birželio 15 d.
Praplėstas finansuotinų išlaidų sąrašas
Pagal priemonę vienai ūkio valdai gali būti skiriama iki 10 358 litų paramos už vienerius metus, paramos lėšomis padengiant iki 100 proc. finansuoti tinkamų išlaidų. Pažymėtina, kad vykdantiems ekonominę veiklą, net jei jie nėra PVM mokėtojai, PVM nekompensuojamas.
Paramos lėšos gali būti naudojamos visoms su IKP sertifikavimu ir kontrole susijusioms išlaidoms padengti – finansuojamos sertifikavimo išlaidos, sertifikato galiojimo metu atliekamų patikrų išlaidos ir tyrimai, numatyti IKP specifikacijose. Taip pat – metinis įnašas už dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės schemoje, kuris gali būti mokamas organizacijai, kurios narys yra pareiškėjas ir kuri įsipareigoja sutartyje su pareiškėju nustatyta tvarka administruoti įnašą (ne daugiau nei 500 Lt). Įnašas gali būti naudojamas IKP populiarinimo priemonėms organizuoti.
L. Laukaitienė pažymėjo, kad pasikeitus priemonės įgyvendinimo taisyklėms, bus praplėstas ir tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. „Planuojama, kad prie kokybiškų žemės ūkio produktų etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo išlaidų grupės bus priskirtos ir reklaminio stendo, reklaminių juostų bei lipdukų dizaino sukūrimo ir įsigijimo išlaidos bei bus padidinta minėtų išlaidų dalis – dabar ji galės siekti iki 4000 litų per metus“, – pažymėjo L. Laukaitienė. Pasak specialistės, prie tinkamų finansuoti išlaidų yra priskiriamas ir leidimą sertifikuoti IKP turinčios sertifikavimo įstaigos imamas registracijos mokestis, kanceliarijos prekių ir smulkios biuro įrangos įsigijimas (ne daugiau kaip 300 Lt per metus). Taip pat – etiketės, prekinės pakuotės su ženklu „Kokybė“ spausdinimo, gamybos ir (ar) įsigijimo išlaidos. Padidės ir šioms išlaidoms kompensuoti skiriama suma – ji galės siekti iki 6000 litų per metus. Vizitinių kortelių ar skrajučių maketavimui ir spausdinimui skirta išlaidų dalis liks nepakitusi – ne daugiau kaip 2000 Lt per metus.
Pirkėjai tikisi spalvingų etikečių
Naujas paraiškų rinkimo etapas svarbus dar nespėjusiems priemonėje sudalyvauti išskirtinės kokybės produkcijos gamintojams. Vienas jų – Rokiškio rajone gyvenantis Almantas Šedys. Jis kartu su tėvais Adriana ir Petru Šedžiais (Rokiškio r.) šiuo metu yra vieninteliai sertifikuoti išskirtinės kokybės pieno bei jo produktų gamintojai Lietuvoje. Tarp šeimos ūkio sertifikuotų produktų galima rasti įvairaus skonio varškės sūrių, desertinių varškyčių ir kitų produktų. „Visgi populiariausi produktai yra žalias pienas ir natūralus jogurtas. Siekdami patenkinti pirkėjų poreikius, stengiamės siūlyti kiek įmanoma didesnę įvairovę. Tenka pripažinti, kad šiuo metu pelningiausia veikla yra pieno pardavimas, o pieno produktų gamyba – labiau pomėgis“, – teigė ūkininkas.
Artimiausiu metu jis ketina dalyvauti priemonėje „Maisto kokybės schemos“ ir savo produktus papuošti ženklu „Kokybė“.
„Darbai jau įsibėgėjo: IKP sertifikatą gavome prieš metus, nors pieno perdirbimu užsiimame jau penkerius metus. Dalyvavimui „Maisto kokybės schemose“ jau beveik pasiruošėme. Padedami vienos dizaino įmonės ruošiame etiketes, lankstinukus. Jau sukūrėme ir savo prekinį ženklą. Priemonėje dalyvausime tam, kad susigrąžintumėme dalį reklamos išlaidų. Įvertinus bendras išlaidas, etiketės kaina ne tokia jau ir maža“, – paaiškino Almantas Šedys.
A.Šedys neabejoja – gaminamą prekę vartotojui reikia pateikti patraukliai. „Bandėme įsitvirtinti ir prekybos centruose, tačiau tokiu atveju svarbu žaisti pagal taisykles: reikėjo išleisti daugiau lankstinukų, pirkėjams suteikti daugiau informacijos. Prekiaujant turguje visada yra tiesioginis kontaktas su pirkėju, galima žodžiu paaiškinti išskirtinės kokybės produkcijos privalumus. Tačiau reikia pripažinti, kad parduotuvėje žmogaus dėmesį patraukia gražus įpakavimas ir spalvinga etiketė, o vidų išsiaiškina tik įsigijęs prekę. Todėl ir verta investuoti į prekybos ženklo kūrimą – norime kuo geriau pristatyti savo prekę“, – pasakojo pieno produktų gamintojas.
Pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemos“ per visą programinį laikotarpį pareiškėjams jau išmokėta daugiau kaip 1,2 mln. litų paramos. Daugiau informacijos apie priemonę ir KPP paramą galite rasti interneto svetainėje www.nma.lt
