Bendra Europos Sąjungos (ES) parama šiems asmenims viršijo 20,5 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė atlikta įvertinus ŽŪM pateiktus duomenis apie 2020 m. žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms ES išmokoms gauti deklaravusius asmenis.
Nustatyta, kad 2020 m. 3607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojai ir jų giminaičiai deklaravo pasėlius, kurių plotas sudaro 98 619 ha. Šie asmenys gavo 20,5 mln. Eur ES paramos. Daugiausiai ES išmokų – 7,77 mln. Eur, gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) darbuotojai bei jų giminaičiai.
Vertinant šią situaciją, išskirtos trys antikorupciniu požiūriu padidintos rizikos ŽŪM bei jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių grupės:
- 142 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė 50 proc. ir daugiau;
- 61 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė nuo 30 proc. iki 50 proc.;
- 408 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurie deklaravo tik pievas ir ganyklas, tačiau neturėjo gyvulių, todėl tikėtina realiai nevykdė žemės ūkio veiklos.
„Situacija, kai organizacijose dirbantys asmenys dėl turimų įgaliojimų, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvuosius valstybinės žemės plotus, šiuos plotus išsinuomoti, gauti paramą už deklaruotus pasėlius, yra vertinama, kaip rizikinga antikorupciniu požiūriu. Išmokų gavimas pats savaime nėra vertinamas neigiamai, tačiau svarbu turėti informaciją apie galimas rizikas, kuri padėtų jas valdyti ir taip stiprinti antikorupcinę aplinką ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose. Svarbu, kad pačios institucijos rūpintųsi savo antikorupcinės aplinkos kūrimu, taip kaip šįkart tai padarė Žemės ūkio ministerija, kurios iniciatyva ši analizė ir buvo atlikta“, – sako STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
STT informacija pateikta Žemės ūkio ministrui, siekiant suteikti galimybę ŽŪM efektyviau valdyti korupcijos rizikas, susijusias su ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų bei įmonių darbuotojų privačiais interesais.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtina, kad galimi piktnaudžiavimo tarnyba atvejai netoleruotini ir bus imtasi priemonių jiems užkardyti.
„Neabejoju, kad kiekviena institucija privalo rūpintis antikorupcinės aplinkos kūrimu ir valdyti galimas rizikas. Paprašius STT atlikti analizę, įtarimai pasitvirtino dėl galimo piktnaudžiavimo. Šiuo konkrečiu atveju tai nustatyta 2020-aisiais deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms ES išmokoms gauti. Konsultuosimės su STT, kokie turi būti priimti teisės aktai ir kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalintos piktnaudžiavimo tarnyba galimybės“, – pranešime žiniasklaidai sakė K.Navickas.
Pasak jo, pradėti tyrimai bus tęsiami toliau.
„Netoleruotina, kai įstaigų darbuotojai ir jų artimieji, naudodamiesi jiems prieinama informacija, pretenduoja gauti europinę paramą, nors nevykdo jokios žemės ūkio veiklos,“ – teigė K.Navickas.
