Seimo nario Zigmanto Balčyčio teigimu, visiškas verslinės žvejybos uždraudimas Kuršių mariose paskatintų nedarbą regione ir kultūrinio turizmo žlugdymą, o Lietuvos žvejybos limitai ateityje atitektų Rusijai.
„Jeigu būtų mokslininkų požiūris, kad esamų žuvų išteklių apsaugos priemonių nepakanka ir reikalinga dar kartą subalansuoti žvejybą Kuršių mariose, norime, kad vienas sektorius nebūtų geresnis už kitą. Būtina proporcingai visiems žuvų naudotojams mažinti žvejybos intensyvumą – tiek mėgėjams žvejams, tiek verslininkams“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė asociacijos tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė.
Būtina proporcingai visiems žuvų naudotojams mažinti žvejybos intensyvumą – tiek mėgėjams žvejams, tiek verslininkams.
„Lampetros“ atstovės teigimu, žvejai taip pat turėtų prisiimti vienodus įsipareigojimus saugant žuvų išteklius.
„Nes rikiuojant Lietuvos žvejus pagal svarbumą, dovanosime Rusijai mūsų šalies žuvų limitus už dyka“, – teigė S.Jakubauskienė.
Pasak jos, dabar Kuršių mariose žvejoja 46 įmonės, kurios beveik visos dirba pelningai ir vidutiniškai per metus sužvejoja apie 30 tonų žuvies.
Vyriausybė savo programoje įsipareigojo uždrausti verslinę žvejybą, o akvakultūrą padaryti pagrindiniu apsirūpinimo žuvimi šaltiniu.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas BNS pernai gruodį sakė, kad verslinėje žvejyboje yra įsisenėjusių bėdų – tinklų yra daugiau nei leidžiama, jų padaugėja lašišų migracijos metu. Tačiau ministras taip pat teigė matantis erdvės susitarimams, kad galėtų likti tam tikra rekreacinė arba mažoji žvejyba iš mažųjų žvejybos laivų.
Pernai lapkritį BNS rašė, kad Rusijai ir Lietuvai susitarus dėl įvairių rūšių žuvų žvejybos Kuršių mariose 2021 metais kvotų, šiemet Rusijos žvejai galės sugauti 1810 tonų, o Lietuvos – 1060 tonų žuvų.
Nuo 1999-ųjų galioja Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, pagal jį dvišalė komisija kasmet nustato žvejybos Kuršių mariose kvotas kiekvienai šalių.
