2022 m. visiškai elektrinės transporto priemonės sudarė 13 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos elektromobiliai sudarys daugiau kaip 60 proc. visų parduodamų transporto priemonių.
Vadinasi, modelių skaičius tik didės, o patys elektromobiliai taps įvairesni. Kadaise utopiškai skambėję elektromobiliai jau tapo automobilių pramonės dabartimi. Daugelis gamintojų naudojasi galimybe priimti novatoriškus sprendimus konkurencinėje kovoje, todėl 2023 m. projektai – drąsūs ir maksimaliai ištobulinti.
Elektromobilumo plėtra – jau neišvengiamas procesas
Vis griežtėjantys išmetamųjų teršalų standartai yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurių vidaus degimo varikliai vieną dieną taps istorija. Net jeigu automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo „draudimo“ data būtų atidėta vėliau nei 2035 m., rinkoje pagreitį įgavę elektromobilumo procesai nebesustos, nes didžioji dalis gamintojų rengiasi palaipsniui atsisakyti benzinu ir dyzelinu varomų automobilių gamybos.
Kiekvieną 2023 m. mėnesį Lietuvoje elektromobilių skaičius padidėja vidutiniškai 500 vienetų.
Kai kurie iš jų tai padarys dar iki 2035 m. JAV, Italijos ir Prancūzijos automobilių gamintojus vienijančiam konglomeratui „Stellantis“ priklausantys „Alfa Romeo“ ir „Opel“ automobilių gamintojai iki 2028 m. ketina pereiti tik prie elektromobilių gamybos, o „Peugeot“ ir „Fiat“ tą planuoja padaryti iki 2030 m.
„Audi“ žada, kad 2033 m. visi jų automobiliai bus su elektrine pavara. „Mercedes“ ir BMW kol kas ketina apie pusę savo produkcijos 2030 m. gaminti su vidaus degimo varikliais, bet tokius automobilius tikisi parduoti daugiausia už Europos ribų.
Hibridinių automobilių gamyboje besispecializuojančios „Toyota“ ambicijos kiek mažesnės, bet prognozuojama, kad „Lexus“ bus tas „Toyota“ prekės ženklas, kuris 2030 m. irgi gamins ir pardavinės vien tik elektrinius automobilius. Taigi automobilių gamintojų pasirinkta trajektorija yra aiški, ne pačioje tolimiausioje ateityje elektromobilių modelių skaičius turėtų perkopti automobilių su benzininiais varikliais skaičių, o mes tapsime įdomios transporto sektoriaus transformacijos liudininkais.
Dinamiškas elektromobilių skaičiaus augimas
„Didėjantis gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas, gausėjantis automobilių modelių rinkoje pasirinkimas, augantis objektyvių žinių apie elektromobilumą bagažas visuomenėje, sparčiau besiplečianti įkrovimo infrastruktūra, kas be ko, ir rekordinės finansinės paskatos Lietuvoje – visa tai lemia dinamišką elektromobilių skaičiaus didėjimą. Kiekvieną 2023 m. mėnesį Lietuvoje elektromobilių skaičius padidėja vidutiniškai 500 vienetų ir šiuo metu Lietuvoje yra 18 205 lengvieji elektromobiliai“, – skaičiuoja Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.
Pasak jos, artimiausiais metais sparčiai plečiant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, jų skaičius šalies keliuose bus dar didesnis, o prie šio reiškinio prisidės ir besikurianti antrinė šių automobilių rinka.
Daugiausia elektromobilių Europos pirkėjams siūlo du stambiausi koncernai – „Stellantis“ („Alfa Romeo“, „Citroen“, „Fiat“, „Jeep“, „Maserati“, „Opel“ ir „Peugeot“), Volkswagen („Volkswagen“, „Škoda“, „Seat“, „Cupra“, „Audi“, „Bentley“ ir „Porsche“) bei „Mercedes-Benz“ grupės („Mercedes“, „Smart“).
Populiariausių viršūnėje laikosi elektromobiliai „Tesla Model Y“ ir „Model 3“. 2023 m. pirmojo pusmečio duomenimis, šie elektromobiliai buvo perkamiausi Europos rinkoje ir aplenkė populiariausią europietišką elektromobilį „Volkswagen ID.4“.
Auga ir galia, ir įveikiamas atstumas
2010 m., kai Lietuvoje buvo užregistruotas pirmasis elektromobilis, daug kas prognozavo, kad elektromobiliai vyraus tik mažiausių automobilių segmente, o vidutinių, didesnių ir prabangesnių automobilių segmentuose toliau karaliaus benzininiai ar dyzeliniai automobiliai.
Didžiausią deklaruojamą ridą turi aukštesnės ir prabangios klasės elektromobiliai.
Tačiau situacija pasikeitė kardinaliai – gamintojai demonstruoja, kad elektromobiliai gali būti ir greiti, ir erdvūs, ir prabangūs, tad konkurenciją benzininiams ir dyzeliniams automobiliams jie sudarys visuose lengvųjų automobilių segmentuose.
Dabar daugelyje Europos Sąjungos šalių galima įsigyti daugiau nei 100 visiškai elektrinių automobilių modelių: apie 80 proc. jų sudaro lengvieji automobiliai, likusius 20 proc. – krovininiai. Lengvųjų automobilių sektoriuje – kaip bebūtų keista – vyrauja ne „miesto bitutės“, t. y. mažiausios klasės elektromobiliai, bet vidutinės ir aukštesnės klasės automobilių modeliai. Gamintojai rinkai siūlo ir elektrinius prabangius sedanus, ir SUV segmento automobilius, ir talpius bei erdvius mikroautobusus.
Visų segmentų elektrinių lengvųjų automobilių vidutinis nuvažiuojamas atstumas jau viršija 400 km. Didžiausią deklaruojamą ridą turi aukštesnės ir prabangios klasės elektromobiliai, pavyzdžiui, „Mercedes EQS“ (iki 780 km), o pačių mažiausių miesto ir automobilių, ir krovininių automobilių vidurkis svyruoja apie 230 km. Vidutinės klasės automobilių nuvažiuojamo atstumo vidurkis siekia 500 km, o aukštesnės klasės automobilių – 570 km.
Beveik penktadalis visų naujų elektromobilių gali būti įkraunami didesne nei 150 kW galia.
Jei žvelgtume į elektromobilių galią, akivaizdu, kad galingiausi yra „Tesla“ – galingiausiųjų modelių galia siekia 1020 AG. Antroje vietoje rikiuojasi „Porsche Taycan“ (761 AG), trečioje – „Mercedes EQS“ (658 AG).
Galingiausi „Tesla“ modeliai ir „Porsche Taycan“ 100 km/h greitį pasiekia mažiau nei per 3 sekundes.
Elektromobilių kainos ir asortimentas
Vienas iš parametrų, lemiančių sprendimą įsigyti elektromobilį, yra kaina. Kol kas ji nėra maža, bet reikia įvertinti, kad pirkdami naują grynąjį elektromobilį gausite 5 tūkst. eurų kompensaciją.
Bene pigiausias visiškai elektrinis automobilis yra „Dacia Spring“, kurio kainos prasideda nuo 23,9 tūkst. eurų, o vieno brangesnių – „Porsche Taycan“ – nuo 95,5 tūkst. eurų.
Galingiausi „Tesla“ modeliai ir „Porsche Taycan“ 100 km/h greitį pasiekia mažiau nei per 3 sekundes.
Mažų miesto ir pigiausių automobilių segmentui priklauso tokie modeliai kaip „Opel Corsa-e“, „Peugeot e-2008“, „Opel Mokka-e“, „Renault Zoe“, „Fiat 500e“, „Dacia Spring“ ir pan. Šio segmento automobiliai vienu įkrovimu nuvažiuoja nuo 200 iki 400 km.
Dauguma kompaktiškų automobilių segmento modelių nuvažiuoja nuo 250 iki beveik 500 km. Daugiau nei 400 km vienu įkrovimu įveikia „Volvo C40“, „Kia e-Niro“, „Mercedes EQA“, „Volkswagen ID.3“, „Cupra Born“, „Renault Megane E-Tech“. Čia lyderiauja 486 km nuvažiuoti galintis „Mercedes EQA“.
Kainos jau aukštesnės nei mažų miesto automobilių segmente: pavyzdžiui vieno populiariausių modelių „Volkswagen ID.3“ kainos prasideda nuo 39,4 tūkst. eurų, miesto SUV automobilių segmento automobilio „Hyundai Kona electric“, galinčio įveikti 512 km, kainos prasideda nuo 39,6 tūkst. eurų.
Vidutinės klasės elektromobilių segmentas yra vienas turtingiausių savo pasiūla. Vien Vokietijos ADAC klubas po savo bandymų kaip geriausius išskyrė 18 skirtingų modelių: „Skoda Enyaq“, „BMW iX3“, „Volkswagen ID.5“, „Mercedes EQB 350“, „Audi Q4 e-tron“, „Tesla Model 3“, „Ford Mustang Mach-E“, „Jaguar iPace“ ir kt. Nemažai šios klasės automobilių nuvažiuoja daugiau nei 500 km. Kainos jau aukštesnės – nuo 48,2 tūkst. eurų.
Aukštos klasės automobiliams priskiriami tokie modeliai kaip „BMW iX“, „Mercedes EQS“, „Porsche Taycan“, „Audi e-tron GT“. Nemažai šios klasės automobilių su visiškai įkrauta baterija gali įveikti daugiau nei 600 km, o „Mercedes“ deklaruoja, kad modelis EQS įveikia netgi 780 km. Tokio automobilio kainos prasideda nuo 120 tūkst. eurų.
Akivaizdu, kad visi lengvųjų automobilių segmentai yra užpildomi elektromobilių modeliais, reikėtų įvertinti ir tai, kad kiekvienas modelis siūlomas su skirtingos talpos baterijomis, skirtingos galios varikliais, skirtinga komplektacija.
Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.
