Įsivaizduokite, kad miestų gatvėmis važinėja vien „Kia Stonic“, „Opel Mokka“, „Škoda Karoq“, „Hyundai Kona“, „Nissan Juke“, „Renault Captur“, „Volkswagen T-Roc“, „Audi Q2“. Monotonija? Bet būtent tokią ateitį mums prognozuoja naujų automobilių pirkėjai ir jų norams žaibiškai pasiduodantys gamintojai.
Penktojo pagal dydį automobilių gamintojo – KIA – atstovai suskaičiavo, kad kasmet mažųjų (SUV mažojo B segmento) krosoverių parduodama apie 1,1 mln. Ir iki 2020 m. metiniai pardavimai dėl didėjančios paklausos išaugs iki 2 mln.!
Iš tiesų kur nors Dzūkijos smėlynuose šie automobiliai jaustųsi kaip karvės ant ledo.
Kitaip tariant, gatvėmis važinės dvigubai daugiau „mažųjų visureigiukų“, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo galintys įveikti negilią pelkę. Iš tiesų kur nors Dzūkijos smėlynuose šie automobiliai jaustųsi kaip karvės ant ledo.
Todėl apibrėžkime iš karto: kalbame apie pirkėjų aistros objektą, kuris atrodo kaip visureigis, bet iš tikrųjų tai yra šiek tiek patobulintas ir 4,2 cm aukščiau nei „Kia Rio“ nuo žemės pakeltas hečbekas.
Gal pakaks skepsio? Juk tam tikrai vairuotojų grupei šie „netikri visureigiai“, daugeliu atvejų varomi tik priekiniais ratais, patinka. Tad sveiki atvykę į „Kia Stonic“ pasaulį.
Kodėl KIA pagamino kompaktinį miesto „visureigį“?
Atsakymas į šį klausimą teksto pradžioje – didžiulė paklausa. Tačiau klausimų sąrašą galime tęsti. Ką reiškia „Stonic“, kokios asociacijos? Ir ar tai yra mažasis itin populiaraus „Kia Sportage“ brolis?
Ar prisimenate Berlyną 1990 m., kai griuvo Berlyno siena? Ar matote, kaip jis pasikeitė nuo tų laikų? Šių dalykų klausė KIA atstovai, turėdami omeny Berlyno proveržį po sienos griuvimo ir lygindami jį su KIA sėkme (pardavimai auga jau devintus metus iš eilės).
Bet man Berlynas su KIA asocijuojasi dėl kitų dalykų. Visų pirma, šio korėjietiško automobilio pristatyme nebuvo nė vieno korėjiečio inžinieriaus – britai, prancūzai, rusai, vokiečiai. Taigi – visiška globalizacija, nors automobilis plukdomas į Europą iš Korėjos. Tiesa, dizainas kurtas kartu su vokiečiais.
Korėjietiško automobilio pristatyme nebuvo nė vieno korėjiečio inžinieriaus.
Antra, KIA investicijos į meniškumą. Berlynas yra tapęs laisvų menininkų miestu, kuriančių ant istorijos griuvėsių (grafičiai ir pan.), kurių tikrai gerokai mažiau ekonominėje sostinėje Miunchene ar Frankfurte. KIA irgi iš beveidžio gamintojo pamažu tampa savą stilių turinčiu žaidėju automobilių rinkoje. Bet visa tai – tik lyriniai nukrypimai. O ko vertas „Stonic“, pačių gamintojų liaupsinamas už tvirtą kėbulo konstrukciją ir sustiprintą pakabą? Ir tradiciškai turintis 7 metų arba 150 tūkst. km garantiją? Neskubėkime kabinti medalio.
Ko tikėjausi iš „Kia Stonic“
varikliai ir kainos
- Trijų cilindrų 1.0 DOHC D-CVVT (T-GDi) (120ps) kaina su nuolaida – nuo 17 990 Eur.
- Senesnės kartos keturių cilindrų 1.25 DOHC D-CVVT (MPi) (84ps) – nuo 13 990 Eur.
- Kiek galingesnis, bet taip pat vangokas 1.4 DOHC D-CVVT (MPi) (100ps) – nuo 14 990 Eur.
- Pakankamai eiklus dyzelinis 1.6 VGT (CRDi) (110ps) – nuo 20 490 Eur.
Pradėsiu nuo Adomo ir Ievos. Kai pernai „Lietuvos metų automobilio“ bandymų stovykloje pasivažinėjau su „Kia Sportage“, atvėpo apatinė lūpa iš nuostabos – automobilis tikrai puikiai važiuoja, yra komfortabilus. Ir vietos jame pakanka. Noriu pasakyti, kad korėjiečiai nustebino.
To paties tikėjausi ir iš „Kia Stonic“ – siurprizo. Ir, nors pasivažinėjimas Berlyno apylinkėse bei miesto džiunglėse buvo tikrai smagus, didelės nuostabos šis automobilis nesukėlė. Šia prasme jis yra tik mažesnis „Sportage“ pusbrolis: triukšmingesnis, žemesnis (su 17 colių ratais prošvaisa siekia maksimaliai – 183 mm, su 15 colių – 165 mm), pigesnis.
Ir varomas tik dviem ratais, taigi terminas visureigis čia tinka tik dėl kiek didesnės prošvaisos, nei hečbeko. Iš esmės šis automobilis yra tiesioginis konkurentas „Nissan Juke“, „Renault Captur“ ir visai straipsnio pradžioje išvardytai brangesnių krosoveriukų armijai. Gal ir „Kia Rio“ nukonkuruos: abu pagaminti ant tos pačios platformos, tačiau „Stonic“ ne tik išlaiko sportišką sėdėseną (priekyje tikrai patogu – sėdynės žemesnės), bet ir sukuria saugumo jausmą, sėdint aukščiau.
Jei kalbėtume apie tai, kas šiame automobilyje patiko, tai sėdėsena (nors sėdynės išlinkimo ar masažo funkcijų tikėtis nereikia), tikslus vairo mechanizmo darbas ir abu bandyti varikliai: benzininis trijų cilindrų (žiūr. lentelę aukščiau) ir dyzelinis keturių cilindrų. Benzininis turi tikrai pakankamai jėgos miesto keliuose ir aplinkkeliuose, o dyzelinis dar ir daugiau nei litru taupesnis (žiūr. iliustracijas).
Abu pakankamai dinamiški (turiu omeny miesto sąlygas) ir netgi trijų cilindrų variklis su turbina neskleidžia jokių vibracijų, dirbdamas tuščia eiga tylus, o akceleruojant riaumoja kaip tas tigras automobilio priekyje (neveltui groteles priekyje gamintojai pakrikštijo tigro nosimi). Tricilindris, beje, yra galingiausias tarp konkurentų.
Strateginė KIA klaida – startuoti be vis dar tobulinamos 7 pavarų dviejų sankabų transmisijos.
Pavaros jungiasi tiksliai – 6 pakopų mechaninė dėžė veikia be priekaištų.
Bet kitas klausimas, ar Lietuvos pirkėjus (o gal labiau pirkėjas?) domins miesto visureigis su mechanine pavara? Manau, čia yra strateginė KIA klaida – startuoti be vis dar tobulinamos 7 pavarų dviejų sankabų transmisijos.
Automobilį „tiuninguoja“ pats pirkėjas
Kitas maloniai nuteikiantis privalumas (nors konkurentai iš Prancūzijos, Japonijos ar net Vokietijos jau seniai žengia šiuo keliu) – tai galimybė automobilį „tiuninguoti“ dar gamykloje. Arba, jei tiksliau, stilizuoti pagal asmeninius poreikius, derinant kėbulo, stogo bei veidrodėlių ir salono apdailos spalvas. Šių spalvų yra atitinkamai 9, 5 ir 4 pasirinkimai. Žinoma, už papildomą kainą.
Neslėpsiu, „stilizuotas“ automobilis atrodo žymiai patrauklesnis – tikrai „ne koks pilkas dyzelis“. Todėl toks spalvų kombinacijų pasirinkimas – akivaizdus daugelio gamintojų arkliukas, siekiant persivilioti pirkėjų dalį.
„Stonic“ išlaiko prietaisų panelės ergonomiką ir aiškumą.
Dar vienas komplimentas – „Stonic“ išlaiko prietaisų panelės ergonomiką ir aiškumą: mygtukų ir rankenėlių nėra per daug (anksčiau tokiu pertekliumi išsiskyrė „Opel“), visos funkcijos aiškios – paprasta, bet neprasta. Navigacijos 3 D grafika įkvepianti. Kaip ir bazinė audiosistema – jai priekaištų neturiu. Vairas, atkeliavęs iš „Sportage“, maloniai limpa prie rankos.
Na ir išmanumas. Čia veikia ir Apple CarPlay™ (iPhone 5 ir naujesniems), ir Android Auto™ (Android 5.0 Lollipop ir naujesniems). Bet man aktualios galimybės greitai be laido įkrauti išmanųjį telefoną – labai pasigedau. Kita vertus, jos nėra ir „Volvo XC60“, kuris dvigubai brangesnis.
Ką gaunate bazinėje komplektacijoje
Vertindami automobilio kainą, daugelis pirkėjų pirmiausiai žvelgia į bazinę komplektaciją. Nes už papildomus pinigus juk galima sudėti beveik visas pagalbines technologijas. Taigi už lentelėje nurodytą kainą jūs gausite: 15 colių skardinius ratus (padangos 185/65 R15), lengvai tonuotą priekinį ir tamsintus galinius stiklus, šildomus ir elektra valdomus veidrodėlius, kojų apšvietimą, šildomas priekines sėdynes, stogo bagažinės laikiklius, šildomą vairą, oro kondicionierių, elektrinius langus, traukos kontrolę, galinio parkavimo daviklius, Bluetooth, ISG (Idle Stop and Go), 7 colių radijas su RDS, Aux+USB. Už kitus stebuklus reikia primokėti.
Iš viso „Stonic“ bus siūloma keturių komplektacijos lygių. Tačiau jų sąrašas kol kas nepublikuotas.
Trūkumai
O dabar apie trūkumus. Net ir turint omeny, kad tai yra miesto automobilis, kuriuo skirta važinėti ne itin tolimus atstumus, garso izoliacija labai vidutiniška. Pakabos bildėjimas, važiuojant per tramvajaus bėgius ar asfalto duobes (Vokietijoje jų nėra daug) – taip pat ne pyragai. Labai tikėtina, kad gamintojai, kaip kad daro daugelis, pasitaupė atnaujinimui, vadinamajam „facelift“.
Garso izoliacija labai vidutiniška. Pakaba bilda.
Ir plastmasinė vidaus apdaila. Ją pamatęs ir pabarškinęs pirštais, pagalvojau, kad automobilis neturėtų būti brangus. Nes mokėti, tarkime daugiau nei 20 tūkst. eurų už modelį su tokiu bildesiu... Bet labai gelbsti vidus, stilizuotas ryškiai oranžine ar kita linksma spalva. Šioje vietoje – akivaizdžiai pataupyta. Tad šia prasme pavadinimas „Stonic“ (angl. Stone – akmuo) tinka.
Kas yra tikslinė grupė
O automobilio išorė – skonio dalykas. Man asmeniškai „Sportage“ gerokai išraiškingesnis. „Stonic“ – ramesnių linijų (mano minėta globalizacija tikrai jaučiasi) – iš tolo galėtum supainioti jį su vokišku ar net švedišku gaminiu.
Kita vertus, dizainas neatrodo pasenęs, KIA šį automobilį apdovanojo naujoviška, bet neiššaukiančia „tigro šypsena“.
Tačiau ar šis mažylis, šiek tiek labiau nei „Rio“ pakylėtas nuo žemės, taps bestseleriu, kaip „Sportage“? Aš abejočiau. Ir dėl riboto pavarų dėžių pasirinkimo, ir dėl didelės konkurencijos, ir dėl tikslinės grupės.
Nors automobilis labai interaktyvus (mobiliųjų technologijų prasme) ir patrauklus savo spalvine gama, Z kartai tai vargiai sujauks protą. Nes ji įpratusi arba važinėti miesto transportu, užsikišusi ausis ausinių kamštukais ar užsidariusi kibernetiniame pasaulyje. Arba naudojasi automobilių dalijimosi paslauga (car sharing) bei pingančiu taksi.
Realiausia tikslinė grupė, kuriai šis automobilis tiktų ir patiktų – moterys.
Realiausia tikslinė grupė, kuriai šis automobilis tiktų ir patiktų – moterys. Tačiau, kaip jau minėjau, reta moteris pirktų naują automobilį, kuris yra „ne automatas“. Ypač turint omeny erzinantį važiavimą miesto spūstyse.
Dar pora pastabų apie navigaciją. Ji veikia ir grafika, kaip minėjau, graži. Bet rekomenduočiau ją jungti per internetą, suporavus su telefonu. Antraip, bent jau tokiame didmiestyje kaip Berlynas, nematysite nei užtvertų gatvių (buvo ruošiamasi Berlyno maratonui), nei kelio remonto darbų. Todėl, labai skubėdami, ją dubliavome su telefone veikiančiais „Google maps“ žemėlapiais.
Tiesa, kolega Vitoldas Milius sakė, kad jo bandyto automobilio navigacija buvo gyvesnė ir jam kartą pasiūlė apvažiuoti lėtesnę kelio atkarpą, nors prie interneto nebuvo prijungta.
Kam toks automobilis tiktų. Norintiems (arba norinčioms) ryškesnių spalvų. Vengiantiems (vengiančioms) bamperio apsaugos brūžinimo į šaligatvių bordiūrus.
Kam netiktų. Norintiems patogiai sėdėti ir gale, o ne tik priekyje. Važinėjantiems su šeima ilgas distancijas. Norintiems bagažinėje vežtis ne tik atsarginį ratą ar lagaminą, bet ir šaldytuvą. Norintiems važinėti Vokietijos automagistralėmis, kuriose greitis 160 km/val. yra normalus dalykas. Nemėgstantiems pakabos bumpsėjimo ir vėjo ar padangų keliamo triukšmo.