Augo vidutinė transporto priemonės kaina tiek naudotų, tiek naujų automobilių segmentuose. Šiemet vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė augo 23 proc. Dabar suma siekia 7,2 tūkst. eurų. Pirmą kartą peržengta 7 tūkst. eurų riba. Lyginant su tuo pačiu 2019 metų ketvirčiu sandorio vertė išaugo 2,5 tūkst. eurų. Kainos kilo visose amžiaus grupėse.
Tuo tarpu naujo automobilio vidutinė kaina – 31,4 tūkst. eurų. Tokias sąlygas kainos kilimui sukuria naudotų automobilių trūkumas Europos rinkose, stipriai prailgėję naujų modelių gamybos terminai ir išliekanti aukšta paklausa.
Elektromobilių paklausa mūsų šalyje toliau auga. Lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, per paskutinius 3 mėnesius importuota 92 proc. daugiau elektromobilių, o naujų parduota beveik 5 kartus daugiau. Ketvirtą metų ketvirtį elektromobiliai jau sudarė 10,7 proc. visų per ketvirtį nupirktų naujų lengvųjų transporto priemonių.
2021 metais Lietuvoje iš viso įvyko 318,8 tūkst. automobilių pardavimo sandorių. Jų kiekis krito 7 proc. Pagrinde tai įvyko dėl to, kad mūsų šalies rinka sausio ir vasario mėnesiais vis dar buvo sukaustyta įpusėjusios pandemijos, metų bėgyje buvo stebimas akivaizdus automobilių pasiūlos trūkumas. Tačiau metų pabaigoje situacija pasitaisė ir lapkričio bei gruodžio mėnesiais, jau buvo fiksuojamas atitinkamai 13 ir 15 proc. augimas.
Fiksuotą 19 proc. naujų automobilių rinkos susitraukimą labiausiai lėmė sumenkęs reeksportas. Atmetus preliminariai numatomą reeksportuojamų automobilių kiekį, Lietuvos gyventojai per visus 2021 metus įsigijo 25 proc. daugiau naujų transporto priemonių nei per 2020 metus.
Nors automobilių šiemet lietuviai įsigijo mažiau – už juos sumokėjome daugiau. Jeigu bendras sandorių kiekis sumažėjo 7 proc., tai rinkos apyvarta pakilo 11 proc. Pernai ji siekė 3,349 mlrd. eurų, o šiemet – jau 3,722 mlrd. eurų.
Vidutinis į Lietuvą per 2021 metus įvežtų automobilių amžius siekia 12 metų ir 5 mėnesius. Lyginant su pernai – įvežami automobiliai atjaunėjo 2 mėnesiais. Nuo 2019 metų pastebimas nedidelis, tačiau pastovus vis naujesnių automobilių importas.
Auga mažataršio transporto paklausa. Nors dyzelinu ir benzinu varomi automobiliai vis dar užima didžiausią dalį tiek naujų, tiek pirmą kartą į Lietuvą įvežamų transporto priemonių segmentuose, elektromobilių bei hibridinių automobilių paklausa auga. Į Lietuvą įvežta 92 proc. daugiau elektromobilių ir 79 proc. daugiau hibridinių automobilių nei tuo pačiu metu pernai. O iš visų naujų per 2021 metų ketvirtą ketvirtį nupirktų naujų automobilių nulinės emisijos transportas jau sudarė 10,7 proc.
Stipriai auganti elektromobilių paklausa atsispindėjo ir tarp populiariausių naujų automobilių modelių. Pirmą kartą populiariausių jų sąraše atsirado 100 proc. elektra varomas mažylis – „VW e-UP!“ Ketvirčio duomenimis modelio populiarumas išaugo beveik 30 kartų ir dabar, su 177 parduotais modeliais, tai antras pagal populiarumą naujas automobilis Lietuvoje.
Tačiau nepaisant kylančių naujų automobilių pardavimų – bendras parko amžius jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės didėjo. Šį kartą vidutinis automobilis paseno 58 dienomis. Lietuvoje važinėjančio automobilio amžius dabar siekia 15,3 metų.
Ateinantiems metams stiprių pasikeitimų nenumatoma. Naujų automobilių sektorių toliau kaustys lustų trūkumas ir ilgi gamybos terminai. Kai kurie didieji gamintojai jau skelbia apie prasčiausią pardavimų pusmetį per paskutinį dešimtmetį.
Tiesa, pirmoje 2022 metų pusėje galimai matysime vidinėje rinkoje parduodamų naujų transporto priemonių sandorių augimą. Klientus turėtų pasiekti uždelsti užsakymai su vis dar gaminamais, arba transportuojamoais automobiliais. Nepaisant globalių sunkumų, šalyje gerėjantis naujų įperkamumas turėtų auginti naujų automobilių pardavimus vietinėje rinkoje.
O elektra varomas transportas ir toliau sistemingai kovos dėl vietos po saule. Su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais panašėjančios kainos, platesnis pasirinkimas ir gerėjanti infrastruktūra turėtų dar labiau paskatinti nulinės emisijos transporto priemonių pasirinkimą pirkėjų tarpe.
